Praėjusį sekmadienį, savivaldos rinkimų dieną, daugelis kupiškėnų skubinosi atlikti ne tik pilietinę pareigą – balsuoti rinkimuose, bet ir suspėti į tikėjimo džiaugsmo šventę.
Ada DVARIONAITĖ
Įvykis Kupiškio parapijos žmonėms iki šiol nepatirtas – parapijos namuose, didžiosios Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios prieglobstyje, įrengta koplyčia, o jai suteiktas Šventosios Šeimos vardas. Kupiškio šventovė, prieš penkerius metus paminėjusi šimtmečio jubiliejų, sulaukė kasdienės liturgijos mažesniosios pagalbininkės.
Kodėl toks poreikis atsirado? Ar tai padaryta, sekant vakarietiška mada, kur bažnyčias, įspūdingus architektūros paminklus įsukus turizmo verslui, tikintiesiems tenka ieškoti jaukesnio kampelio, kad artimiau pabūtų bendrai melsdamiesi, apmąstymų tyloje ir susikaupę? Ar kad šilčiau būtų rudenį, pavasarį, žiemą visiems sueiti su Dievu susitikti?
„Nes Dievo namai pirmiausia skirti žmonėms“, – taip sakė J. E. Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, atvykęs pašventinti naujos koplyčios, tabernakulio, Dievo stalo, pasirašyti koplyčios įsteigimo akto, įteikti padėkų koplyčios rengėjams, darbininkams, meistrams, tautodailinkams, palaiminti susirinkusių parapijiečių.
Koplyčia parapijos namuose atsirado tarsi iš niekur. Tokia idėja kilo praeitą vasarą, surengus parapijoje šeimų šventę, iš to kilo ir koplyčios vardas.
Ji santūri, balta, su kukliais keliais paveikslais, mediniu kryžiumi ir tautodailininko Vido Jatulevičiaus sukurta Kristaus skulptūrėle, su metalo saulute prie tabernakulio lempelės, su kukliu Dievo stalu ir patogiais suolais susėsti maldai. Reikėjo dalį jų išnešti, kad visi atėjusieji į šventę sutilptų viduje. Kas netilpo, klausėsi ant laiptų, vaikai suklaupė ant grindų, vyresnieji sustojo pasieniais – visi norėjo pamatyti, išgirsti, nufotografuoti gražų įvykį.
Gražus koplyčios atsiradimas, pasak dekano Mindaugo Kučinsko, nes jis kitoks, šiais laikais neįprastas: „Kam padėkoti – nėra nei firmų, nei rangovų, nei projektų rašyta? Jūs visi po centą ir daugiau sudėjote, daug darbavotės dovanai, aukojote laiką, valėte, švarinote, puošėte, jūs visi darbininkai, verti padėkų. Ir tai padaryta per trumpą laiką, per pusmetį. Visiems bus atlygis – kad galėsime čia ir žvarbiu metu šiltai būti, bendrauti, melstis, giedoti, Dievo malones priimti, o ši koplyčia – viena iš jų.“
Koplyčią šventinant šv. Mišias aukojo garbingas svečias – Panevėžio vyskupas L. Vodopjanovas, dalyvavo vyskupijos generalvikaras Eugenijus Styra, koplyčios aktą parašais patvirtino vyskupas ir Kupiškio parapijos dekanas. Šis raštas liks parapijos archyve. Vyskupas atliko ir kitą misiją – įteikė padėkas koplyčios darbininkams.
Už kruopštų patalpų remontą padėkota meistrui Vladui Murnikovui ir jo sūnui Audriui, kitiems talkininkams – Arnoldui Stakoniui, Alfonsui Stankūnui, Šarūnui Kumščiui, už santechnikos darbus, šildomas grindis – Pranui Račinskui, taip pat Mantui Jaseckiui ir Gintarui Šatinskui, Andriui Gumbinui, Sauliui Stančikui, Pauliui Kaziūnui, už koplyčios suolus – Danguolei bei Gintarui Čiūrams, už pagalbinius darbus – dekanato „Caritas“ savanoriams, kitiems talkininkams. Parapijos atstovės už sumanymą ir kasdienį rūpestį dėkojo Kupiškio parapijos dekanui, gėlėmis apdovanojo svečius. Po iškilmių, parapijos choro ir kamerinio choro giesmių visa bendruomenė dar pasibuvo ir pasivaišino agapėje. Tokia prasminga įžanga, anot dekano M. Kučinsko, parapijiečiai palydėti į gavėnios susikaupimo metą.
Koplyčia pradėjo savo tarnystę, beje, darbai čia dar bus tęsiami, ketinama baigti tvarkyti įėjimo laiptus.