Interviu per atstumą
Nuotrauka iš asmeninio Augustės Skačelytės albumo
Jau prabėgo pusmetis, kai praeitų metų Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus laidos abiturientai gyvena kitokiu rimtu. Tikėtina, vaikšto ne tokiomis pažįstamomis gatvėmis, susipažįsta su naujais žmonėmis, kaupia patirtį.
Audinga SATKŪNAITĖ
Apie gyvenimą Vilniuje sutiko papasakoti Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientė Augustė SKAČELYTĖ.
Nuo tos dienos, kai baigėte gimnaziją, praėjo daugiau nei pusė metų. Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas? Kokias studijas pasirinkote?
Pasirinkau studijuoti mediciną Vilniaus universitete, nors apie tai niekada nesvajojau ar tuo labiau nesiekiau. Taigi ir stojimo laikotarpis nekėlė daug streso – tiesiog žinojau, kad nenoriu studijuoti lengvai perprantamo mokslo, siekiau pasirinkti taip, kad studijų metus praleisčiau produktyviai.
Ar buvo kilę dvejonių renkantis? Kas lėmė Jūsų pasirinkimą?
Dvejonių tikrai kilo, manau, kad kitaip būti nelabai gali, juk jaunuolis renkasi praktiškai spėjimo būdu – iš studijų krypties aprašymų ir pasakojimų, kurie realybės gali visai neatitikti. Taigi galiausiai pasirinkau mediciną, būtent dėl noro mokytis, dėl galimybės pasirinkti vieną iš daugelio medicinos sričių, kai savo norus būsiu labiau subrandinusi.
Ar per pusės metų studijų laiką nebuvo akimirkų, kai gailėjotės, kad pasukote medicinos kryptimi?
Kartais susimąstau, kaip jausčiausi nusprendusi kitaip, bet kol kas gerai yra čia, kur esu. Ir apskritai manau, kad gerai jausčiausi visur, nes svarbiausia yra tikrai ne tai, kokį dalyką studijuoji.
Pasitaiko jaunuolių, kurie nusprendžia padaryti pertrauką nuo mokslų ir baigę mokyklą iš karto nestoja į aukštąsias mokyklas. Ar Jums nebuvo kilę panašių minčių? Kaip vertinate tokį žmonių pasirinkimą?
Kadangi nuo mokslų nebuvau labai pavargusi, tokios mintys neaplankė. Jeigu kiti žmonės tokį kelią renkasi – palaikau ir linkiu sėkmės. Kiekvienas laimę randa skirtingai.
Jeigu reikėtų save apibūdinti trimis žodžiais, kokie jie būtų?
Laimė, šokiai ir „Humana“.
Neretai tik įstoję jaunuoliai visa galva pasineria į studijas. Kaip yra Jūsų dabartiniu gyvenimo etapu? Ar turite mėgstamos veiklos, kuri Jus atitraukia nuo kasdienybės?
Mokslams skiriu tikrai daug laiko, nes dar nesu įgudusi tinkamai planuoti savo laiko. Vilniuje pamėgau pasivaikščiojimus Vingio parke, retkarčiais savanoriauju festivaliuose ar renginiuose. Pailsiu kaip daugelis jaunuolių – miegu, valgau ir keliauju!
Prisiminkite, kokios buvo Jūsų pirmos dienos Vilniuje? Tiesa, gyvenate studentų bendrabutyje ar nuomojatės būstą?
Atsikrausčius į Vilnių apsigyvenau bendrabutyje ir visai nesigailiu. Tai ypatinga patirtis – mokytis, valgyti ir tinginiauti su kambario draugėmis daug smagiau!
O pradžia Vilniuje buvo sunki ir gana slegianti, nes nauja aplinka ir žmonės atrodė svetimi, bet tokia nuotaika truko neilgai.
Šiuo metu gyvenate sostinėje. Ar visada norėjote, kad Vilnius taptų kitu Jūsų miestu išvykus iš Kupiškio?
Kad kelsiuosi gyventi į vieną iš didžiųjų miestų, buvo savaime suprantama, o Vilnių pasirinkau per daug nesvarsčiusi.
Ar dažnai grįžtate į Kupiškį? Ar ilgitės savo gimtojo miesto?
Namo grįžtu retokai, tačiau radusi laisvesnį savaitgalį stengiuosi aplankyti šeimą. Kupiškyje labiausiai ilgiuosi namų šilumos, o pats miestas man tebėra vieta, į kurią smagu grįžti.
Ar turite minčių kada nors grįžti gyventi į Kupiškį?
Kol kas tokių planų neturiu, mieliau rinkčiausi miestus, kurių dar nepažįstu. Tačiau vėliau – galbūt, kas žino?
:) :) :) | 2019-01-30
|
Sėkmės, Auguste. Tu tikrai verta didžiausios sėkmės. Visada pagarbiai elgeisi su mokytojais, stropiai dirbi, niekada nedejavai, kad sunku. Nors mokslai sunkūs, o atrodai tarsi pramogautum. Linkiu, kad rezerve visada būtų jėgų nenumatytam darbui.