Pastarosios dienos – renginių, suėjimų, šventinių pavakarojimų, padėkų, metų patirties įvertinimo sklidinos. Kur gyvena bent dešimtis žmonių, ten atgyja bendravimas. Norisi dar nuveikti ką nors vertingo per likusias metų dienas.
Ada DVARIONAITĖ
Naivių gyvenvietė ir bendruomenė šiemet renginių nestigo, vienas iš paskiausių – šventinių meduolių kepimas ir puošyba. Meduolių juk galima išsikepti ir namuose, receptų paieškoti internete ar mėgstamose šeimininkystės knygose. Šįkart sumanymas įpintas į kitų bendruomenės advento gerumo akcijų pynę. Iškeptus meduolius nuveš vienišiems bendruomenės seneliams į namus – tokios bus priešventinės dovanėlės.
Bendruomenės namuose sekmadienį susirinko per dešimt smagiai nusiteikusių išradingų šeimininkių. Edukacinį užsiėmimą pradėjusi vyresnioji bibliotekininkė Milda Levickienė priminė meduolių istoriją.
Pasirodo, apie medaus ir pipirinius pyragus, meduolius žinota jau 350 metų prieš Kristų. XIV amžiuje Vokietijoje meduoliai kepti vienuolynuose, kur laikytos bitės ir turėta medaus. Kepiniai dalyti vargstantiems žmonėms. Jungtinėje Karalystėje mėgta kepti avižinius meduolius.
Šeimininkės paprastai turi mėgstamų kepinių receptų, šįkart savą atsinešė ūkininkė Daiva Tviskuvienė, receptą suradusi 1937 m. išleistoje knygoje, šiek tiek jį dar papildė. Taupydama laiką, sumani šeimininkė jau buvo tešlą suminkiusi iš ryto, tad tolimesnis darbas ėjo labai sparčiai.
Moterys kočiojo tešlą, spaudė su formelėmis, dėliojo meduolius į skardas ir šovė į elektrinę krosnelę. O kalbantis apie senas kepimo tradicijas (pavyzdžiui, dėl trapumo močiutės anksčiau dėdavo kiaulės taukų, neturėdamos medaus, naudojo degintą cukrų), kalbų šurmulyje pirmi meduoliukai beveik ir perkepė.
Pamoka akivaizdi: reikia nežiopsoti, geriau kepti po vieną skardą, ir pravartu sekti, kad kepiniai būtų vienodo storio, vieno iškočiojimo.
Smagiai darbuojantis, paragavus Daivos iš namų atsinešto iškepto minkšto meduolio be medaus (su degintu cukrumi), visoms kilo ūpas dar iškepti ir mielinių sviestinių sausainių pagal Daivos bobutės receptą. 1900 m. gimusi močiutė buvo gera šeimininkė, baigusi anuomet kulinarijos kursus.
Čia pat sumaišius keturių spalvų maistinio glajaus, meduoliukai papuošti. Bendruomenės pirmininkė Genė Žilinskienė uždegė trečią advento žvakę, per ankstesnius gruodžio mėnesio renginius nupintas advento vainikas, sukurtos namų puošmenos. Prieš pat Kūčias dar bus surengta padėkos popietė – toks gruodis Naiviuose jau trečius metus.
Paskui susėdo į užstalę Naivių moterys – M. Levickienė, G. Žilinskienė, Julija Virbickienė, Valentina Antanaitienė, Dangerūta Jakubkienė, Marytė Šližauskienė, Danė Giedrienė, Gitana Petrulienė, Stasė Jakštonienė, Judita Bukauskienė, dar mažasis Daivos sūnus Emilis. Ragavo visi meduolio, saldumynų, išgėrė arbatos, kavos ir vėl ėmėsi darbo: maišė tešlą, kepė anuos senovinius sausainius. Paragavus beliko receptus nusirašyti.