Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Prasidėjo adventas. Karaliaujanti už lango tamsa, kaip senoliai sakydavo, piktųjų dvasių klaidžiojimo laikas, savaime visus skatina ieškoti jaukumo, šilumos, nuoširdaus atsivėrimo, kad lengviau ją būtų ištverti ir tų dvasių neįsileisti. Pagal senąsias tradicijas šis laikas turėtų būti rimties, susikaupimo, nuveiktų per metus darbų apmąstymo, dvasinio apsivalymo metas.
Ne visi šį laikotarpį sieja su krikščioniškąja tradicija – Jėzaus gimimo laukimu. Visgi šis metų tarpsnis turi gilias liaudiškas tradicijas, atėjusias iš pagonybės laikų, kai žmogaus gyvenimą rikiavo natūralus, nuolat atsikartojantis gamtos ciklas. Visa tai turėtų būti priimtina ir šių laikų žmogui, įsuktam į nuolatinio skubėjimo sūkurį, prikaustytam prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų. Kiek trauksime neatsikvėpę?
Deja, advento pradžia Lietuvoje šiemet labai triukšminga. Mat prasidėjo net trejų rinkimų agitacinė kampanija. Streikuoja mokytojai. Pamažu bruzda ir juos palaikantys kitų profesijų atstovai, klibindami valdžios pamatus. Antra vertus, gal tai irgi naujas adventiškas būdas sklaidyti tamsą ir greičiau sulaukti šviesios ateities, šviesos triumfo. Į tuos darbus galima ir piktąsias dvasias įkinkyti. Šiuolaikinės technologijos su šia užduotimi tikrai pajėgios susidoroti.
Socialiniuose tinkluose mačiau pasvarstymų, ar ne Maidanu Lietuvoje pakvipo. Antri iš tokio klausimo šaiposi. Treti klausia, kas būtų po to? Geras klausimas. Iš dalies žinome, kas būtų po to. Daugelis esame tai išgyvenę. Nebent jaunimui didieji perversmai būtų nauja patirtis. Iš pradžių tikriausiai būtų chaosas, vėl didžiulė kova dėl valdžios ir prie suskilusios geldos likę revoliucionieriai.
Visi žinome posakį, kad revoliucija suvalgo savo vaikus. Didžioji dalis pasyviųjų arba eilinių žmogelių vėl turėtų susiveržti diržus ir nuleidę galvas triūsti iš paskutiniųjų. Ne visi gali protestuoti kojomis, kitaip sakant, emigruoti. Laimė, tarp jų būna ir idealistų.
Esame skurdi šalis. Pastaruoju metu tą faktą atvirai konstatavo kompetentingi įvairių sričių ir politinių pažiūrų kalbėtojai. Vadinasi, finansinės antklodės niekaip neištempsi iki turtingų šalių dydžio. Reikia ją visiems mums savo darbais didinti. Gal galvas susuko pastaruoju metu trimitavimas, kad ekonomika auga, gyvenimas tik gerėja. Eiliniai žmonės savo piniginėse to nepastebi.
Kaip bebūtų, gerai, kad žmonės Lietuvoje vis drąsiau grumiasi dėl savo teisių ir geresnio gyvenimo, nesitaiksto su valdžios pareigūnų rodoma nepagarba. Įsidrąsino per dešimt metų. Pirmi bandymai kelti vėją prie Seimo tuomet baigėsi mitinguotojų išvaikymu ir kai kuriems iškeltomis bylomis teisme, rodos, dėl chuliganizmo. Kaip bus dabar, pamatysime.
Žinoma, būtų geriau, jei abi pusės vieni kitus išgirstų ir susitartų, per daug prišnekėję atsiprašytų. Karūna dėl to nenukristų. Be to, ir tokiam žingsniui šiandien labai palankus metas. Net rojumi be eilės kai kam pakviptų.
Prie triukšmingo advento šiemet prisideda ir labai anksti, kai kur net gruodžio nesulaukus, įžiebtos kalėdinės eglutės, rungtynės, kuri iš jų gražiausia. Nieko čia nepadarysi. Žmonėms visais laikais reikia duonos ir žaidimų.
