Pasak Arvydo Martinėno-Vudžio, opiomis priklausomybių temomis kalbėti būtina – kitų situacijose, istorijose žmonės gali atpažinti save, pasisemti patirties.
Nuotrauka iš ww.vudis.lt.
Muzikiniame televiziniame realybės šou projekte išgarsėjęs dainininkas, grupės DAR narys Arvydas Martinėnas-Vudis atvirai kalba apie savo nuopuolius: jis turėjęs rimtų problemų dėl alkoholio ir narkotikų.
Jau septynerius metus be svaigalų ir kvaišalų gyvenantis 34-erių metų vyras džiaugiasi, kad jam savo jėgomis pavykę išbristi iš šito liūno. Tačiau žmonėms, už kuriuos priklausomybės stipresnės, jis patarė nepulti į neviltį: išeitis – specialistų pagalba.
Būtina kalbėti
Dainininkas A. Martinėnas, geriau pažįstamas kaip Vudis, išgarsėjo 2005 metais sudalyvavęs LNK realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Jam pasibaigus, atlikėjas nesugebėjo susitvarkyti su jį užklupusia šlove – paniro į alkoholio bei narkotikų liūną. Dabar Vudis apie tai šneka atvirai, net pasišaipydamas iš savęs, prisimindamas, ko tik nėra iškrėtęs, būdamas nestabilus.
„Būtinai reikia kalbėti šiomis opiomis temomis. Kuo daugiau žmonių tai darys, tuo didesnė pagalba bus priklausomybių turintiesiems. Kitų situacijose, istorijose jie gali atpažinti save, pasisemti patirties“, – samprotavo dainininkas.
Būtinumą atvirai dalytis savo patirtimi patvirtina ir tai, kad per pastaruosius dvejus trejus metus Vudis yra sulaukęs bene penkių žmonių skambučių, kurie norėjo pasikalbėti, prašė patarimų.
„Tikiuosi, kad viešai pasakojama mano istorija, patarimai kažkam pasitarnauja“, – viliasi Vudis.
Tarsi užburtas ratas
Dainininkas neturi vienareikšmiško atsakymo, kodėl į narkotikus, alkoholį įninka net jauni žmonės, kurie tarsi didelių problemų dar neturi.
„Kaip sakoma, jaunystė kvailystė – norisi visko išbandyti ir taip įsisuki į tą užburtą ratą. O galbūt šiek tiek trūksta informacijos apie tai, kokie pavojai tyko, kokios yra priklausomybių pasekmės?“ – svarstė pašnekovas.
Vudis pastebėjo, kad ir suaugusieji kalti dėl tokios situacijos: jokios šventės, pobūviai, susitikimai neapsieina be alkoholio. Visa tai nuo mažens mato ir vaikai. Toks gyvenimo būdas tampa tarsi norma, tradicija.
Dainininkui buvo tapę įprasta išgerti šiek tiek brendžio „ant drąsos“ lipant į sceną, po to atsipalaiduoti po įtempto koncerto ir pan. Ir to „šiek tiek“ vis daugėjo…
Reikia motyvacijos
Vasarą tėvu tapęs Vudis prisimena, kad per alkoholį, narkotikus vos neprarado savo sužadėtinės, iškilo pavojus jo muzikinei karjerai, turėjęs stiprių sveikatos problemų.
„Yra žmonių, kurie moka saikingai gerti – išgeria taurę vyno ir viskas. O man taip neišeina. Žinau, jei išgerčiau vieną taurę, vėliau reiktų ir dar kitos, ir dar vienos…“ – prisipažįsta atlikėjas.
A. Martinėnas pastebėjo: jei priklausomas žmogus nėra atradęs savęs – taip ir skęsta tame priklausomybių liūne. Kad priimtum sprendimą atsisakyti svaigalų, kvaišalų, reikia labai stiprios vidinės motyvacijos ir labai svarbu turėti mėgstamą darbą, veiklą, pomėgius.
Kita vertus, išsikapanoti iš priklausomybių liūno yra kur kas sunkiau nei jame atsidurti.
„Priimi sprendimą, bet pavyksta gal tik iš dešimto ar penkiasdešimto karto. Turbūt daug kam, kuris yra bent kartą normaliai priliuobęs, yra pažįstama situacija: ryte dievagojiesi, kad tikrai nebegersi. Praeina savaitė kita ar keli mėnesiai – ir vėl grįžti į tą pačią stadiją“, – patirtimi dalijasi dainininkas.
Prieš gerus septynerius metus alkoholio atsisakęs atlikėjas žino ir ką reiškia „atkristi“ – prireikė net greitosios pagalbos. Taip nutikus, Vudis pataria nenuleisti rankų, nepasiduoti ir siekti užsibrėžto tikslo – gyventi blaiviai.
Ne prarandama, o atrandama
Dažnai žmonės, laisvalaikį leidžiantys su stikleliu, vyno taure, save teisina – esą gyvenime maža malonumų, kodėl viso to atsisakyti.
„Nesutikčiau, kad nėra kitokių malonumų. Galbūt jiems vaizduotės neužtenka? Yra daugybė veiklų, kurios teikia malonumą: sportas, žaidimai, gamta, pabuvimas su draugais, šeima. Kiekvienas žmogus turi vienokį ar kitokį talentą, tik reikia jį savyje atrasti. Atsisakius alkoholio ar narkotikų, nieko neprarandama, atvirkščiai – tik atrandama“, – teigė pašnekovas.
Vudis, lygindamas dabartinį savo gyvenimą su tuo laikotarpiu, kai jį lydėjo svaigalai, kvaišalai, įžvelgė didžiulių skirtumų: kitokios, švarios viltys, mintys, kitomis akimis žiūri į pasaulį, turi daugiau laiko sau ir kitiems, vyrauja geri santykiai su artimaisiais, gera savijauta ir kt.
„Mane visą laiką lydi skambios natos, daina. Turiu garso įrašų studiją, ją puoselėju, tobulinu. Šis užsiėmimas, kūryba yra mano aistra. Galbūt tai mane ir gelbėja“, – dainininkas džiaugiasi kiekviena blaivia diena.
Būtina kreiptis pagalbos
Išbridęs iš priklausomybių liūno Vudis įsitikino: savo gyvenimą būtina ir galima valdyti.
„Kadangi alkoholio vartojimo valdyti negaliu, jo atsisakiau“, – priduria pašnekovas.
Dainininkas neslepia, kad pradėjęs gyventi blaivų gyvenimą yra sulaukęs skeptikų replikų, tačiau į jas nekreipia dėmesio. Jis pastebėjo, kad savo gyvenimą gerąja linkme keičiantys žmonės gali daryti įtaką ir kitiems: formuojasi kompanija, kurioje alkoholio vartojama mažiau, atsiranda bendrų pomėgių.
Dainininkas pasidžiaugia, kad su savo bėda susitvarkė pats, tačiau kai patiems to nepavyksta, patarė ieškoti specialistų pagalbos.
„Visi žmonės yra skirtingi, vieni gali su savimi susitvarkyti, kiti – ne. Tiems, kuriems trūksta vidinės stiprybės, reikia kažkokio ramsčio, būtina kreiptis į specialistus. Tai nėra kažkokio silpnumo parodymas ir kreiptis pagalbos neturėtų būti jokia gėda. Kur kas didesnė gėda yra būti prisiliuobusiam“, – teigė pašnekovas.
Padeda specialistai
Kad vienam susitvarkyti su priklausomybės keliamais iššūkiais yra be galo sunku, pastebi ir tokiems žmonėms konsultacijas teikiantis Lietuvos psichologų sąjungos narys, psichologas-psichoterapeutas Julius Burkauskas. Jo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija išskiria psichosocialinės reabilitacijos paslaugą ir Minesotos programą kaip vieną efektyviausių reabilitacinių gydymo būdų. Padėti gali gydymas vaistais ir psichoterapija.
„Man labai įsiminė psichiatro Emilio Subatos žurnale „Biologinė psichiatrija ir psichodarmakologija“ spausdinamas pasisakymas: „Kai šalyje priklausomybės sindromas suvokiamas kaip „silpnavališkumo“ arba „moralinio silpnumo“ yda, o ne galvos smegenų sveikatos sutrikimas, tai atrodo, kad nereikia nuoseklios ir profesionalios gydymo bei sveikatos priežiūros sistemos. Atrodo, kad tokiems asmenims pakanka „paimti save į rankas“ ir viskas turėtų „susitvarkyti“. Tuo tarpu turintys darbo patirtį su sergančiaisiais priklausomybės sindromu suvokia, kad perspėjimas „nustok gerti“ yra tas pats, kas pasakyti sergančiajam hipertenzija „susimažink savo kraujo spaudimą“, – mintimis dalijosi specialistas.
J. Burkauskas prisipažino palaikantis psichiatro nuomonę, kad geriausias ir tinkamiausias yra kompleksinis gydymas.
