Stasys Gasiūnas šiemet apgynė disertaciją.
Buvęs kraštietis, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos auklėtinis Stasys Gasiūnas, pamažu kopia į mokslo aukštumas. Neseniai jis apgynė disertaciją ir gavo mokslo daktaro laipsnį (energetikos ir termoinžinerijos mokslo kryptis). Jo su kolegomis parašytus mokslinius straipsnius publikuoja garsiausi pasaulio mokslo žurnalai. O vaikystėje Stasys buvo daug žadantis smuikininkas.
Su jaunuoju mokslininku pasikalbėjome apie jo darbą, mokyklinius metus ir laisvalaikį.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Lemtinga pažintis su profesoriumi
Iš pirmo žvilgsnio Stasio kelias link mokslinio tiriamojo darbo atrodo sklandus ir logiškas. Jis studijavo Kauno technologijos universitete. Ten baigė termoinžinerijos bakalauro bei energetikos magistrantūros studijas. Nuo studijų baigimo metų dirba Lietuvos energetikos institute.
Būsimam mokslininkui buvo lemtingas susitikimas su profesoriumi Kaziu Almenu, kuris į Lietuvą atvyko iš JAV, Merilando universiteto, įkūrė eksperimentinių tyrimų grupę, galinčią vykdyti Ignalinos atominės elektrinės saugos vertinimus ir analizę. Šiuo metu branduolinių įrenginių saugos tyrinėjimai tęsiami ir po profesoriaus mirties.
Stasio Gasiūno su bendradarbiais sukonstruotas dvifazės tėkmės tyrimų stendas.
„Vienoje JAV atominėje elektrinėje įvykus avarijai reaktorius nesprogo. Buvo nustatyta, kad branduoliniame reaktoriuje įvyko staigus kondensacijos pliūpsnis ir toks aušinimas padėjo išvengti sprogimo, išsilydyti reaktoriui. Merilande pradėtus šio reiškinio tyrimus profesorius K. Almenas tęsė Lietuvoje. Kai baigiau studijas, Energetikos institutas ieškojo darbuotojų eksperimentinių tyrimų laboratorijoje. Man tai pasirodė labai įdomus pasiūlymas ir juo pasinaudojau. Prisimenu profesoriaus žodžius, kad pasirinkęs mokslininko kelią pirmiausia turėsi kantriai dirbti, o ne jachta atsipūtęs plaukioti. Gal oriai galėsi gyventi, bet mokslininko kelias nėra rožėmis klotas, tik labai įdomus ir nemonotoniškas. Tai gryna tiesa.
Eksperimentuodamas vis kažką naujo atrandi. Mokslinė veikla leidžia ir platųjį pasaulį pamatyti, pabendrauti su kitų šalių kolegomis per tarptautines konferencijas, stažuotes. Į būsimos disertacijos temą pradėjau gilintis, kai studijavau magistrantūroje. Bet prie jos intensyviausiai dirbau pastaruosius ketverius metus. Tuo laikotarpiu praktiškai neturėjau jokio laisvalaikio. Disertacijai skyriau daug valandų ir po darbo, aukojau savo asmeninį gyvenimą“, – kalbėjo pašnekovas.
Atbaidė ilgas grojimas
Stasys su tėvais, broliu Nerijumi ir sesute Dovile į Kupiškio rajono Žaidelių kaimą atvažiavo gyventi iš Panevėžio rajono Daukniūnų kaimo. Kelias pradinės mokyklos klases baigė Berčiūnuose. Kupiškyje jį tėvai leido į muzikos mokyklą. Kartą į šią mokyklą atvažiavo Jurgis Dvarionas ieškoti naujų talentų.
Muziko dėmesį patraukė smuiku griežiantis Stasys. Jam buvo pasiūlyta važiuoti mokytis į Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnaziją Vilniuje. Pasak Stasio, tėtis buvo už, o mama prieš. Tėčiui ją pavyko įkalbėti ir Stasys nuo 4 iki 9 klasės ten mokėsi. Tik dešimties metų būdamas pradėjo savarankišką gyvenimą mokyklos bendrabutyje. Visgi muziko keliu vaikinas nepasuko.
„Ten reikėjo groti neįsivaizduojamai daug, po keturias valandas, kasdien. Muzikos mokymas labai skyrėsi nuo užsiėmimų muzikos mokykloje, kur to grojimo buvo išties nedaug ir ne kasdien. Smuikavimas man taip įkyrėjo, kad paskutinius metus ištvėriau sukandęs dantis. Vilniuje laikė tik draugai ir gyvenimo didmiestyje privalumai. Baigdamas devintą klasę tvirtai žinojau, ko nenoriu. Tai groti smuiku! Po devynių klasių reikėjo apsispręsti, ar laikysiu egzaminus į dešimtą klasę ir pasirinksiu muziko kelią, ar keliausiu namo ir brandos atestato sieksiu kitoje mokykloje. Menų gimnazijoje bendrojo lavinimo dalykų dėstymas yra silpnesnis, daugiau orientuojamasi į tam tikros meno specialybės dalykus.
Jei vėliau nori studijuoti kitokią specialybę, reikia daug pastangų mokslo spragoms užtaisyti. Pasirinkau sugrįžimą namo. Vidurinio mokslo atestato siekiau Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Nuo to laiko smuiko rankose beveik neturėjau. Tik kartą pagriežti mokyklos spektaklyje „Šunų giesmės“ mane prikalbino mokytoja Liuda Kopūstienė. Su tuo spektakliu ir konkurse Rokiškyje pasirodėme“, – pasakojo Stasys.
Pataikė ten, kur reikia
Stasys Gasiūnas mokslinėje konferencijoje Drezdene 2006 metais.
Nuotraukos iš asmeninio Stasio Gasiūno albumo
Mokykloje jam patiko literatūros pamokos. Net minčių studijuoti lietuvių literatūrą buvo. Taip pat ir piešti mėgo. Vis dėlto vidinis polinkis į techninius dalykus nulėmė kitą studijų kryptį. Prieš tai baigiamosiose gimnazijos klasėse reikėjo stipriai paplušėti, kad pažymiai pagerėtų, ir galėtų į universitetą įstoti. Iš tiesų, ką studijuoti nori, nebuvo apsisprendęs. Labiausiai troškęs gyventi didmiestyje, nes nuo Vilniaus laikų jautė jam trauką.
Kaune įsikurti ir pritapti labai padėjo tėvo, kauniečio, draugai. Savo studijų krypties pasirinkimu nenusivylė. Laimingas jaučiasi, kad pataikė ten, kur linksta širdis. Nors pagundų viską mesti ir ieškoti geriau mokamo darbo yra buvę. Apgynus disertaciją, padidėjo alga. Viskas po truputį eina tik į gera. Jau daugiau laiko gali skirti ir savo laisvalaikio pomėgiams: filmams, muzikai ir automobilio remontui. Turi draugę. Pasiteiravus, ar neketina kurti savo šeimos, Stasys atsakė, kad ateitis parodys, kaip bus.
Pašnekovas sakė, kad į Kupiškį atvažiuoja retai, gal kokį kartą per metus. Labiau jam pažįstamos Žaidelių, Palėvenėlės apylinkės. Žaideliuose dar tebėra buvęs tėvų namas. Ten šiuo metu gyvena jo teta. Pasak Stasio, dar norisi turėti nors nedidelį ryšį su šiuo kaimu.
Apie mokslininko būdą
Kokių gi būdo savybių reikia žmogui, pasukusiam mokslininko keliu? Pasak Stasio, kruopštumas, nepaviršutiniškumas, kantrybė ir tikėjimas tuo, ką darai, ko gero, svarbiausi mokslininko dalykai. Juk vieno eksperimento rezultatų gali prisieiti laukti ir dvejus metus. Be to, reikia ir apie savo tyrimų rezultatus rašyti moksliniams žurnalams. Jei sieki pripažinimo, žurnalų, kurie publikuoja mokslininkų tyrimus, citavimo indeksas turi būti 50 proc. aukštesnis už kitų panašių leidinių.
Lietuvos mokslininkų tyrinėjimai nėra prasti. Lietuvoje mokslas yra europinio lygio. Vyksta bendradarbiavimas su kitų šalių kolegomis. Jis pats yra parengęs publikacijų su vokiečių mokslininkais.
„Deja, jaunimas nelabai nori rinktis mokslinių tyrinėjimų srities. Buvo pora doktorantų, kurie išėjo. Vienus pavilioja verslas ir didesnis atlyginimas, kitiems gal neužtenka kantrybės siekiant rezultatų. Šiuo metu žadama didinti doktorantų stipendijas. Moksliniams tyrimams nuolat ieškoma ir europinio finansavimo. Jiems padeda gyvuoti ir verslo užsakymai. Tada gali išgyventi oriau ir mokslininkai. Investicijų į žmogų reikia didesnių“, – teigė pašnekovas.
