2024/11/22

 

EUROPA – SVARBIAUSI KLAUSIMAI LIETUVAI IR JOS ŽMONĖMS

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai regioninės žiniasklaidos atstovams pristatė Lietuvos užsienio politikos aktualijas. Apie „Brexit“ pasekmes, Europos Sąjungos laukiančius iššūkius išsamiau kalbėjo užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius (nuotraukoje trečias iš kairės). Autorės nuotrauka

Lapkričio 15–16 dienomis Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva buvo surengtas kasmetinis užsienio politikos aktualijų aptarimas su Lietuvos regioninės žiniasklaidos atstovais.

Žurnalistams pristatyti užsienio politikos prioritetai ir aktualijos, aptarti Europos Sąjungos ateities, „Brexit“ pasekmių, energetinio saugumo, ryšių su lietuvių išeivija stiprinimo, pilietybės išsaugojimo referendumo ir kiti klausimai.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

„Brexit“ reikalai

Šiuo metu viena svarbiausių politinių Europos Sąjungos aktualijų yra derybos su Jungtine Karalyste dėl „Brexit“, šios šalies išstojimo iš bendrijos sąlygų.

Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius pabrėžė, kad geriausias Lietuvai scenarijus būtų tvarkingas Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos (ES) su pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 metų. Tuo klausimu tebevyksta intensyvios diskusijos, nors Jungtinės Karalystės vyriausybė patvirtino susitarimo dėl „Brexit“ projektą. Šiuos klausimus ministrai aptarė ES Bendrųjų reikalų taryboje. Lapkričio 25 dieną turėtų šią aktualiją aptarti susirinkusi Europos vadovų taryba.

Jei Junginės Karalystės parlamentas „Brexit“ projekto nepatvirtintų, įžengtume į neišbandytą zoną. Pasak viceministro, ieškoma, kaip tada būtų galima išvengti chaoso. Šalys rengia įvairius krizės valdymo modelius.

ES labai svarbu sudėlioti naują 2021–2027 metų finansinę perspektyvą. Visgi, kaip ES gyvens ateinančius penkerius metus, bus galima diskutuoti, jei pavyks „Brexit“.

Žurnalistams pasidomėjus, kokie didžiausi iššūkiai lauktų, jei Jungtinė Karalystė išstotų staiga be jokios sutarties ir pereinamojo laikotarpio, A. Zananavičius sakė, kad bene opiausia būtų finansinė problema, kai Jungtinė Karalystė nebemokės pinigų į ES biudžetą. Briuselyje reikėtų skubiai su visomis likusiomis 27 ES šalimis susitarti dėl kiekvienos indėlio į ES biudžetą padidinimo, pasitraukus Jungtinei Karalystei. Tos šalys turėtų nuspręsti, kurioms programoms būtų mažinamos lėšos, kokių reikėtų atsisakyti. Tai jautrūs klausimai.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video