SIUVYKLĖLĖ PRADĖJO SKAIČIUOTI ANTRĄ DEŠIMTMETĮ

Prireikus siuvėjos paslaugos, kupiškėnai dažniausiai suka į Rasos Magelinskienės siuvyklėlę Kupiškio centre. Čia ji gyvuoja jau vienuoliktus metus.
Užsukome šįkart pas siuvėją ir pasmalsavome, kaip sekasi darbuotis, ar žmonėms dar reikia jos paslaugų, ką jie siūdinasi.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Pirmas uždarbis tapo simboliu

Tądien nuo pat ryto Rasa turėjo klientų. Vienas žmogus atėjo atsiimti siuvinio, antras atnešė kelnes patrumpinti ir paliko, o trečiai klientei prireikė tuoj pat pataisyti džinsus. Pilna visokių drabužių kabykla liudijo, kad siuvėjai darbo tikrai yra iki kaklo.

„Birželį suėjo dešimt metų, kai aš čia pradėjau darbuotis. Tą akimirką man primena draugų dovanotas įrėmintas koliažas su kojine pirmam uždarbiui. Šią kojinę panaudojau pagal paskirtį. Ten tebelaikau pirmą uždarbį – 10 litų. Nebepamenu, už kokį siuvinį tuos pinigus gavau. Džiaugiuosi, kad čia prigijau. Šiose patalpose dirbu nuo savo verslo pradžios“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad šiemet suėjo dvidešimt metų nuo to laiko, kai baigė tuometinę Panevėžio lengvosios pramonės mokyklą ir tapo diplomuota siuvėja.

Rasa yra antašavietė. Išmokusi siuvėjos amato ji pirmus dešimt metų dirbo įvairiose Lietuvos vietose. Odinius ir kailinius drabužius siuvo Šiauliuose. Vėliau dirbo Vilniuje, kur svajojo atidaryti privačią siuvyklą, bet tam stigo lėšų. Galiausiai grįžo į gimtąjį kraštą ir čia įgyvendino šią svajonę.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“