Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas rašytojas Valdas Papievis save vadina lietuvių rašytoju, kuriam pavaldi tik gimtoji motinos kalba. Visiems jo talento gerbėjams žinoma, kad rašytojas daugelį metų gyvena Paryžiuje, kuris iki šiol jo nepaleidžia. Klausantis V. Papievio pasakojimų, sekant mąstymo vingius, galima pajusti, kad jo vidinis pasaulis nebeturi durų, nes jas išgriovė tingūs pasivaikščiojimai po paryžietiškas gatveles.
Audinga SATKŪNAITĖ
Išskirtinių asmenybių apsuptas
Praeitą savaitę iš Anykščių kilusį rašytoją V. Papievį į Kupiškį atlydėjo kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys ir viešnia iš Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos poetė Elvyra Pažemeckaitė. Per beveik dvi valandas trukusį bendrakursių D. Kuolio ir V. Papievio pokalbį, į kurį su savo klausimais įsiterpdavo ir žiūrovai, paliesta įvairių temų, tačiau nė viena jų nebuvo neapkalbėta nepaminint Paryžiaus, kuriam meilę rašytojas spinduliuoja net ir tylėdamas.
V. Papievis tikino, kad Paryžių kaip savo miestą pajuto tuomet, kai čia žengė pirmą žingsnį. Rašytojas sakė sulaukiantis klausimų, kada jis grįš į Lietuvą, o jo atsakymas paprastas: tada, kai jį paleis Paryžius. Tik jis pabrėžė, kad, nepaisant to, kur bėga jo dienos, jis save laiko lietuvių rašytoju.
Nuo pat gyvenimo Paryžiuje pradžios rašytojas susipažino su daugeliu spalvingų asmenybių: Helena Batrušaitiene, lenkų rašytojo Vitoldo Gombrovičiaus žmona Rita Gombrovič, visuomenės veikėja Ugne Karvelis, tapytoju Pranu Gailiumi ir kt. D. Kuolys rašytojo nevengė pavadinti kultūros ambasadoriumi. Anot kultūros istorijos tyrinėtojo, būtent V. Papievio dėka prestižinėse Paryžiaus meno erdvėse atsidūrė M. K. Čiurlionio paveikslai, į lietuvių kalbą pradėta versti V. Gombrovičiaus kūryba. Tačiau V. Papievis yra kuklus ir minėtus nuopelnus ant pjedestalo atsisakė statyti.
Rašytojas pasakojo, kad atvykęs į Paryžių jis pirmiausia pateko į paprastų jaunuolių žaismingą sambūrį, kurio branduolį sudarė apie dešimt žmonių. Su jais V. Papievis dviračiais važinėdavo Senos tiltais, šokdavo ir dainuodavo dainas Senos krantinėse ar tiesiog būdavo kartu ir šnekėdamiesi gerdavo vyną.
„Visų pirma, Paryžiuje mane pasigavo ši karuselė. O iš iškilių asmenybių pirmiausia atsirado Ugnė Karvelis“, – kalbėjo V. Papievis.
Jis iki šiol mena pirmą pažintį su šia charizmatiška visuomenės veikėja, su kuria supažindino pats D. Kuolys. Tai nutiko vieną lietingą pavasario dieną Vilniuje. Vėliau jų bendravimas turėjo tęsinį Paryžiuje, kai į jį atvyko V. Papievis.
„Aš į Paryžių atvažiavau porai savaičių, o tuo metu buvo organizuojamas pirmas trijų Baltijos šalių kultūros festivalis, kurio generalinė komisarė buvo U. Karvelis. Ji tą darė visai viena, todėl jai reikėjo berniuko, kurį ji galėtų visur siuntinėti. Tai ji mane įkinkė į darbą, todėl užsibuvau Paryžiuje gal trejetą mėnesių, kol nepasibaigė festivalis“, – prisiminė V. Papievis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
