KUNIGO IR POETO JUSTO JASĖNO PATIRTYS IŠ PAKRAŠČIŲ

Kiekvienas ištartas žodis buvo sugertas, kiekviena knyga priglausta kaip brangiausias turtas, kiekvienas gėlės žiedas dovanotas lyg jis būtų paskutinis, dar nespėtas pakąsti rudens šalnų. Ypatingai jautri ir, rodos, labai išsiilgsta atmosfera apgaubė visus žmones, susirinkusius į poetinį pasimatymą su kunigu Justu Jasėnu, išleidusiu trečią poezijos knygelę.

Audinga SATKŪNAITĖ

Aš esu žmogus…

Visiems gerai pažįstamo kunigo J. Jasėno poezijos knygos „Surink iš pakraščių“ vakaronę Kupiškio viešojoje bibliotekoje būtų galima pavadinti akimirka, kurią daugumai norėjosi pratęsti. Nė vienas neskubėjo išsiskirti su J. Jasėno poetiniu žodžiu, kuris toliau sklis iš parsineštos į namus naujos poeto knygos. Jauku matyti, kad bene kiekvienose susitikimo dalyvio rankose buvo laikoma trečia kunigo poezijos knygelė.

J. Jasėno trečios knygos sutiktuvių vakaras žadėjo tarsi standartinį tokių renginių scenarijų, tačiau kiek neįprasta į didelį klausytojų būrį įžengusio kunigo apranga suteikė intrigos toną. Pradžioje J. Jasėnas kiekvieną žingsnį ant poetinio pjedestalo prieš atėjusį jį išgirsti žiūrovą žengė lyg ir netvirtai ir prisipažindamas, kad stoti prieš skaitytoją nedrąsu. Galbūt iš tiesų kartais kunigui J. Jasėnui sakyti pamokslą yra lengviau nei priešais žiūrovą kalbėti poetui J. Jasėnui? Atrodo, kad per porą valandų trukusį susitikimo laiką renginio dalyviai prie poeto asmenybės ir jo kūrybinių galių pakraščių turėjo progą prisiliesti įvairiais rakursais.

Poeto knygos sutiktuvių pradžią palydėjo klarneto, pianino ir gitaros skambesys, o netikėta ir maloni staigmena buvo tuomet dar Vytauto Didžiojo universiteto magistrantės Ignės Rotautaitės baigiamojo darbo ištraukos parodymas. Prieš šešerius metus sukurtame filme „Nenoriu būti tikėjimo despotu“, kurio epicentre J. Jasėno minčių ir dvasios nuogumas, labai gerai atskleistas pasaulietiško ir dvasiško prado buvimas šalia.

Filmo pradžioje autorė J. Jasėnui uždavė turbūt pašnekovams nuostabos nebekeliantį, bet sudėtingą klausimą: „Kas yra Justas Jasėnas?“ „Žmogus, poetas, dvasininkas… Tiesiog ieškantis žmogus tikrumo per bažnytinę veiklą, per bendruomenės gyvenimą, per susitikimus. Gyvenu gyvenimą man paskirtą – unikalų, ir labai džiaugiuosi“, – kiek ieškodamas žodžių ramiai atsakė J. Jasėnas.

Filme būta ir daugiau lakoniškų klausimų, prakalbinusių poeto ir kunigo širdį. Nors visi atsakymai ištarti prieš šešerius metus, tačiau dar pajėgūs paliesti kasdienybės nugludintą jautrumą. Atidžiai pats save iš šalies sekdamas ekrane J. Jasėnas po filmo ištraukos neabejodamas prisipažino, kad galėtų pasirašyti po kiekvienu anuomet ištartu žodžiu.

„Sudėtingas, kaip ir visų, gyvenimas yra sunkus. Pilnas kritimų, kalnų, atsigręžimų, liūdesio, skaidrumo, žmonių. Išlikti su savo jausmais, su savo nuostatomis, su savo sielos programa nėra lengva…“ – apie savo, kaip poeto, gyvenimą filme kalbėjo J. Jasėnas.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“