JUBILIEJINĖ SKULPTORIAUS HENRIKO ORAKAUSKO PARODA „REFLEKSIJOS“

Rugsėjo 22 d. į Kupiškio etnografijos muziejų, kur surengta skulptoriaus Henriko Orakausko jubiliejinė kūrybos darbų paroda, rinkosi didelis būrys miesto gyventojų, draugų, pažįstamų ir bičiulių. Visi skubėjo susitikti su svečiu ir pasiklausyti paties skulptoriaus pasakojimo apie kūrybą, ateities planus.

Susitikimą Kupiškio etnografijos muziejuje su skulptoriumi H. Orakausku pradėjo literatė Genovaitė Koriznienė. Ji sukūrė ir padeklamavo eilėraštį, skirtą parodos autoriui. Literatūriniame kūrinyje lyg buvo pereita per šio žmogaus gyvenimo dienas.

Henrikas Orakauskas gimė 1948 m. rugsėjo 19 d. Vyžuonose, Utenos r. 1974 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumo meninio metalo apdirbimo specialybę. Už Šv. Jonų bažnyčios centrinio altoriaus restauravimą jam suteikta antroji metalo restauratoriaus kategorija.

Nuo 2001 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Menininkas gyveno ir kūrė Vilniuje, Šiauliuose, Kupiškyje, šiuo metu gyvena Kernavėje. Menininko kūrybos sritys labai įvairios: metalo, medžio ir akmens skulptūra, piešiniai, grafika, karikatūra. H. Orakausko kūrinių yra įsigijęs Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos Respublikos Seimas, Šveicarijos ambasada, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Kupiškio, Zarasų miestai, Vyžuonų miestelis, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Olandijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Ukrainoje ir kt.).

Autorius aktyviai dalyvauja grupinėse parodose.

Studijoje-galerijoje „Šulinys“ Kernavėje (Vilniaus g. 8) galima pamatyti nuolatos veikiančią autoriaus kūrinių ekspoziciją.

Muziejaus direktorė Violeta Aleknienė tęsė dialogą su menininku, perskaitė jo paties savęs apibūdinimą: „Kiekvieno iš mūsų egzistavimas žemėje – tai santykis su žeme, gamta ir žmogumi. Siekdamas gyvenimo prasmės žmogus stebi pasaulį ir ieško savęs. Žmogus turi sukurti sau atsvarą, vidinę pasaulėžiūrą, ir to pasiekti galime mentaliniu darbu, kultūrine veikla. Jeigu nesinaudosi duotomis rankomis ir protu, gali kaltinti tik save.“

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“