Savanoriška veikla šiais laikais yra labai skatinama ir gerbiama. Visgi dar nėra tiek daug žmonių, kurie savo laisvalaikį neatlygintinai aukotų kitų labui, kilniam tikslui.
Įsitraukti į savanorišką veiklą ryžosi buvusi kupiškėnė Asta Jurėnaitė. Ji yra bendravimo telefonu ir pagalbos garbaus amžiaus žmonėms programos „Sidabrinė linija“ savanorė.
Su Asta susitikome Kupiškyje, kai ji buvo iš sostinės atvykusi aplankyti mamos ir kitų artimųjų.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Veikli nuo jaunumės
Asta papasakojo, kad Vilniuje gyvena nuo 1991-ųjų. Šiuo metu dirba vienoje didelėje sostinės įmonėje personalo vadove ir teisininke. Jos darbe nestinga bendravimo su žmonėmis, visokių dokumentų tvarkymo. Visgi norėjosi dar kažką gero ir įdomaus nuveikti, nes iš prigimties esanti labai veiklus žmogus.
„Kai mokiausi Kupiškio vidurinėje mokykloje, mokytojos Audronės Šarskuvienės padedami, mokiniai buvo įsteigę „Gerųjų paslaugų biurą“. Jo veikloje ir aš aktyviai su kitais bendraminčiais dalyvavau. Lankydavome senelius. Jiems atnešdavome iš šulinio vandens, malkų, nueidavome į parduotuvę nupirkti maisto produktų, padėdavome apsitvarkyti namuose. Tai buvo mano savanoriškos veiklos pradžiamokslis“, – sakė pašnekovė.
Be studijų, darbo, visuomet buvo ir kitokios veiklos. Ne vienerius metus Asta bendradarbiavo su vienu mezginius propaguojančiu žurnalu ir demonstruodavo įvairius megztų, nertų drabužių modelius. Šiuo metu dar kartais pakviečiama į pradedančių drabužių dizainerių kolekcijų demonstravimą. Kartais filmuojasi įvairiuose reklaminiuose filmukuose.
Apie „Sidabrinę liniją“
„Sidabrinė linija“ Astos gyvenime atsirado, kai Mariaus Čiuželio paramos ir labdaros fondas prieš trejus metus organizavo akciją „Prisiliesk“. Svarbiausia šios akcijos idėja buvo padiskutuoti, ar seniems žmonėms Lietuvoje gera gyventi. Svarstant, kaip galima būtų pakeisti vyresnio amžiaus žmonių kasdienybę, suteikti jai daugiau spalvų ir džiaugsmo, kurį duoda gyvas bendravimas, ir išsirutuliojo programa „Sidabrinė linija“.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
