Vilniaus dienos centras „Šviesa“ įtaigiai suvaidino spektaklį apie žmonių bendravimą, tarpusavio santykius.
Ados Dvarionaitės nuotrauka
Praėjusį ketvirtadienį Kupiškio kultūros centre virė teatrinis šurmulys – vyko XVI respublikinis neįgaliųjų teatrų festivalis „Akimirkų lietus“. Gal kiek kuklesnis nei ankstesniais metais, mažiau tolimų svečių sulaukta ir dėl to nieko keista, nes nelengva surengti šventę be pinigų, mat Lietuvos kultūros taryba nutarė šiemet nefinansuoti šventės, esą tai rėmėjų rūpestis.
Ada DVARIONAITĖ
Rėmėjais tapo patys organizatoriai, Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjunga, pasitelkė savus, rankdarbių klubo auksarankės sukūrė dovanėlių svečiams, dar prisidėjo vienas kitas verslininkas, kultūros darbuotojas savanoris.
Savo spektaklius kupiškėnams parodė šeši svečių kolektyvai ir savasis teatras „Pasitikėjimas“. Šio teatro vadovės Palmos Skrebienės teigimu, didžioji dalis atvykusiųjų seni pažįstami, norėjo dalyvauti festivalyje daugiau kolektyvų, bet pristigta galimybių visus norinčius priimti.
Pirmą kartą festivalyje dalyvavo Vilniaus dienos centras „Šviesa“, atvežęs metaforiškai prasmingą vaidinimą „Akmens sriuba“, ir Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos kolektyvas, suvaidinęs žaismingą „Dobilo ir Ramunės meilės istoriją“.
Raseinių neįgaliųjų teatras „Žara“ parodė spektaklį „Moteris verta milijono“, vilniečiai sąjungos nariai vaidino linksmą „Tamošių Bekepurį“ pagal Kazio Binkio kūrybą, Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras į sceną perkėlė „Prologą teatre“ iš spektaklio „Faustas“. Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos humoro grupė „Molėtuvka“ žiūrovų salę linksmino ironiškomis ir smagiomis kasdienybės improvizacijomis „Mūsų gyvenimo jūros ir uostai“.
Per pertraukėles klausytojams populiarių dainų pynę dovanojo Pakruojo rajono žmonių su negalia šeimų klubo „Optimistai“ vokalinis ansamblis.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
