Kupiškio kultūros centre praėjusį sekmadienį skambėjo poezija ir muzika, armonikos melodijos. Gausiai susirinkusiems klausytojams pristatyta pirma kupiškėnės Irenos Gildutytės-Navikienės poezijos knyga „Laikas taip tyliai tiksi“ ir Stasio Liupkevičiaus dainų kompaktinė plokštelė „Būtie manoji, kur skubi?“
Ada DVARIONAITĖ
Susitiko poezija ir muzika
Toks netikėtas kūrybinis duetas, kai eilės, dar šiltos, ką tik sudėliotos, atranda melodiją. Eilių kūrėja turi būti laiminga, kompozitorius dėkingas. Taip ir yra, vienas kitą jiedu vadina dosnia likimo dovana, ir nežinia, kuris labiau esąs apdovanotas.
Poetiškoje, romantiškoje popietėje smagu buvo žvelgti į darnų kūrybos tandemą, į žmones, kurie neskaičiuodami metų, romantiškai ir švelniai kalba apie draugystę, sako gražius žodžius, pagiria ir padėkoja vienas kitam nuoširdžiai, nesidrovi ištarti sentimentalių žodžių apie grožį, meilę, išmintį, atsidavimą, darbštumą, mylimus artimuosius, tėvelius, gimtinę, savo giminę.
Eilių kūrėja buvo apdovanota gausybe gėlių, sakė jas labai mėgstanti, kaip ir visa, kas gražu. Beveik visi klausytojai atėjo jomis nešini, nes poezijos autorė – sava, kupiškėnė, seniai pažįstama.
Kupiškio bendruomenei nuo šiol verta artimiau pažinti ir maestro S. Liupkevičių, legendinį „Armonikos“ vokalinio instrumentinio ansamblio vadovą, nes jis kelerius metus apsistojęs čia, mieste, Maironio gatvelės name, kur jo kūrybos mūza būna. Tiesa, ne kasdien, kartais jiedu išvažiuoja į Vilnių, ten pagyvena. Šią vasarą porą gana dažnai buvo galima sutikti vaikštančią miesto gatvelėmis su šiaurietiškomis lazdomis, važiuojančią dviračiais prie marių, besimaudančią, darže besikapstančią. O žiemą sakė dar labiau susiglaudę bus, nes juk šalta.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
