Plačiai nuskambėjęs atsitikimas, kai vinimi perdurtos kupiškėno pėdos nebuvo kam vietos ligoninėje apžiūrėti ir žmogus turėjo vykti į Panevėžį, bus nenuginčijamas argumentas sveikatos reformos, šalies ligoninių tinklo pertvarkos strategams. O pertvarka reiškia tik viena – uždaryti, panaikinti, atsisakyti to, kas nenaudinga, nuostolinga, rizikinga. Kokios problemos bus išspręstos, tai padarius – sumažinus rajonų ligoninėse paslaugų, skyrių, specialistų?
Ada DVARIONAITĖ
„Sumažės ligonių, žmonės nebesikreips. Kur gali nuvažiuoti atokiame kaime gyvenantis žmogus, jeigu jis vienišas, jeigu jo artimieji toli, neturi pinigų medikams atsidėkoti, jam nebepasiekiami jokie autobusai, jis įkalintas laukti mirties. Valstybei gal ir pigiau kainuos. Kokia nauda iš pensininkų, tik pensijas jie ima“, – piktai svarstė Vėžionių kaime gyvenanti Genė Adomėlienė.
Ir kalba ji iš savo asmeniškos patirties, nes bene trys mėnesiai keliskart per savaitę važinėja iš kaimo į Panevėžį lankyti savo pasiligojusio vyro.
Pikti, suirzę, pavargę
Panevėžyje respublikinė ligoninė, moderni įranga, kvalifikuoti specialistai, geri gydytojai, galėtų ligoniai ir jų artimieji optimistiškai tikėtis tik paties geriausio. Atrodo, kad vėžionietės patirtis kalba ką kita.
„Kas pasidarė gydytojams, sesutėms, slaugėms? Visi suirzę, pikti. Priekaištauja ligoniams, kam leidžia uždarinėti savo rajonų ligonines, o paskui visi be tvarkos grūdasi į apskrities ligoninę…“ – tokių replikų moteris teigė savo ausimis girdėjusi.
O argi žmogus kaltas, kad susirgo, kad greitoji jį čia atvežė?
G. Adomėlienė savo vyrui greitąją medicinos pagalbą iškvietė gegužės 23 dieną. Ryte neįprastai tylus buvo, pradėjo kalbėti padrikai, nutildamas, kalbinamas nebereagavo. Dar išvažiavo motociklu pirkti cigarečių. Vėliau paskambinus telefonu, įjungė, bet kalbėti nebegalėjo, turbūt nebeatsiminė žodžių. Greitoji iš karto išvežė į Panevėžį, paguldė į respublikinės ligoninės neurologijos skyrių.
Ten gydė apie savaitę, gydytojas užsiminė atradęs dėmę plaučiuose, norėjo ištirti. G. Adomėlienė sakė mėginusi priminti, kad geriau galvą, smegenų veiklą reikėtų patikrinti. Vėliau ji sužinojo, kad tiriant plaučius, darant biopsiją, vyras neteko sąmonės, pakliuvo į reanimacijos skyrių. Ištiko insultas, neteko kalbos, suparalyžiavo dešinę kūno pusę. Dabar valdo tik kairę ranką. Mėgina keltis, nugriūva užmiršęs, kad nebevaldo kūno. Skaudu tai matyti, sunku ištverti staiga pasiligojus artimam žmogui. Nuo birželio vidurio iš ligoninės jis buvo perkeltas į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, kad ten gautų daugiau reabilitacijos paslaugų, nei būtų tai įmanoma Kupiškyje.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“