Ši žemdirbių vasara – keista, tokios, sakoma, nebuvo 30 ar 40 metų. Klimato kaitos sukeltos stichinės liūtys, sausros, ekstremalūs orų pokyčiai keičia žemės ir žmogaus veiklos natūralius ciklus.
Ada DVARIONAITĖ
Buvo ilgos ir gausios rudens liūtys, didelė šio pavasario sausra, neįprastai anksti subrendo laukuose derlius, dabar didžiuliai karščiai ir anksti baigiami derliaus nuėmimo darbai. Ankstyvų pabaigtuvių priežastis paprasta – nelabai ką yra pjauti ir kulti laukuose, nors auksinė javų plotų spalva iš tolo atrodo visai neblogai.
Lietuvos argrarinės ekonomikos instituto mokslininkų prognozės rodo nelinksmą javapjūtės situaciją: šiemet grūdinių augalų derlingumas gali būti 27 proc. mažesnis, rapsų – apie 21 proc., bendras derlius apie 25 proc., rapsų 9 proc. mažesnis už pernykštį. Tai mokslininkų pateikti skaičiai ir jie yra apytiksliai ir vidutiniai, o realūs rodikliai konkrečiuose Lietuvos regionuose, atskiruose laukuose yra dar skirtingesni, taigi rekordiniai. Kai kurie ūkininkai teigia šiemet prikuliantys pusę įprastinio derliaus, kitiems iš viso gali nebūti ko kulti, praėjusio rudens liūtys, šiemetės sausros viską atėmė, neverta eikvoti degalų, varinėti į laukus technikos. O ūkininkų įsipareigojimai derliaus supirkėjams, kreditų teikėjams, trąšų, augalų apsaugos produktų pardavėjams galioja, taigi ūkininkams dabar – neramios dienos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“