„Žmogus yra laimingas ir turtingas, jeigu turi šeimą, giminę, tėvynę ir tėviškę“, – sako Domas Žalnieriūnas, kurio mama yra kilusi iš gausios Jankevičių giminės, gyvenusios Girvalakių žemėse. Kasmet šios giminės atstovai iš įvairių Lietuvos kampelių susirenka vedami noro pabūti kartu ir prisiminti savo šaknis. Tai lyg ir nieko nestebintų, jeigu ne faktas, kad giminės susitikimai vyksta 24 metus.
Audinga SATKŪNAITĖ
Jankevičių giminės takais
Su Panevėžio rajone gyvenančiu D. Žalnieriūnu susitikome Kupiškio centre, nes, kaip jis sakė, prieš giminės susitikimą ateinantį savaitgalį turintis apžiūrėti Jankevičių giminei svarbias vietas.
Anot pašnekovo, kiekvienas Jankevičius nepaisant, kokiais tikslais atvyksta į Kupiškio kraštą, turi aplankyti tris vietas. Pirma – tai senosios Kupiškio kapinės, kur yra giminės kenotafas. Ant paminklo čia galima rasti daug mirusių Jankevičių giminės atstovų nuotraukų, nors jie palaidoti įvairiose vietose. Kai kurie amžino poilsio atgulė už Lietuvos ribų, o senosiose Kupiškio kapinėse šios giminės atstovų palaidota nedaug. Išraiškingas Jankevičių kapo paminklas, anot D. Žalnieriūno, statytas 1932 metais ir prieš keletą metų buvo restauruotas.
Ant paminklo yra pašnekovo senelio Povilo, jo brolių Juozo, Kazimiero, Dominyko, Justino nuotraukos. Iš viso jie buvo septyni broliai, iš kurių du kunigai. Kitoje paminklo pusėje senelio Povilo vaikų – Leono, Povilo, Jono, Vytauto, pašnekovo mamos Rožės ir dėdės Justino dukters Nijolės Jankutės-Užubalienės nuotraukos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
