DU POMĖGIAI VARŽOSI TARPUSAVYJE

Laima Vaštakienė sakė, kad knygos neišvengiamai veikia, ypač jei jos pasakoja apie sunkius istorinius laikotarpius, bet paėmus kitą knygą – prasideda nauja istorija ir mintys keliauja toliau.
Autorės nuotrauka

Žmonės turi labai individualius skaitymo įpročius, kurie puikiai atskleidžia skirtingus knygos mylėtojų asmenybių bruožus.
Laima Vaštakienė perskaitytų knygų niekuomet neskaičiavo, o ir tą padaryti tikriausiai būtų nebeįmanoma, nes ją skaitymas lydi nuo pat mažens iki šių dienų. Moteris sakė, kad jai knyga visą gyvenimą yra pagrindinė vertybė.

Audinga SATKŪNAITĖ

Knygos – draugystės priežastis

L. Vaštakienė, kaip ir dauguma skaitytojų, neatsispyrė iššūkiui „Vasara su knyga“ ir per pokalbį prisipažino vykdanti trečią užduotį. Tai yra skaito savo gimimo metais parašytą knygą – Vytautės Žilinskaitės „Mano neapykanta stipresnė“. Atlikdama užduotį perskaityti knygą apie Lietuvą, Laima į rankas buvo paėmusi Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas Marytė“. O kad galėtų perskaityti rekomenduotą knygą, iš draugės buvo pasiskolinusi šiuolaikinės rusų autorės Guzel Jachinos romaną „Zuleicha atmerkia akis“.

Anot pašnekovės, visos trys knygos nebuvo lengvo turinio, todėl ketvirtą užduotį – perskaityti knygą apie keliones – atliks skaitydama Martyno Starkaus „Įstrigę Centrinėje Amerikoje“. Kadangi moteris prieš kelerius metus pati leidosi į panašią kelionę, jai, tikėtina, bus įdomu prisiminti ir palyginti savo įspūdžius. Ir šios knygos skaitymas bus atgaiva sielai.

Laima dažniausiai vienu metu skaito tik vieną knygą, nors šiuo metu jos laukia ne tik keliautojo M. Starkaus knyga, bet ir Jurgos Lago „Liucija“.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“