ŠITIEK PRIPLIOPUS AUSIN GALI GAUT

Palmira KERŠULYTĖ

Mūsų visa pasoda – liepa prė liepos. Šėmat kad unksti pražydo, lėpožėdžių prisrinkau pilnų kėselį, madum kvėpja. Bitas daug madaus iš liepų pričiulpia. Tik kad nebar gėro madonešio žolių, meliaracija prajo, pievas išarda, visur kultūrinas. Bitam raikia maisto, iš ko gi jos naš madų, gol iš žemjų? Kas verčias su to madum, tai cukraus dada, jau ir neba toks madus. Šėmat beržėlis buvo korštas, išskrudino saula visus žiedus, alia madaus yraj. Jėgu būt bitas kundimas kėp musios, tai ir madaus nebabūt avily, būt visas išnaštas naktim.

Atsibodo gryčioj sėdėtėn, tiliponas terškė terškė, raikia gi surinkt ir pėrsakytėn navydnas. Dabar počios avietas, tabaluoja kėp kunkorėžiai, išėjau rinktėn. Ir daržas vėl apajįs žliūgi. O koršta, prokaitas aina, nėt sūru gerklaj, atsisadau pavėsy unt okmenio… Girdžiu vyriškų balsų – tu mono avėtala, kėp aš tavį myliu! O kad jų kotas, mono draugėla labai žolinykė, atspėja visokias ligas, tai ir broidžioja basa su kavalierium pagrioviais. Su žolam vis gydžias, soko, kad daktarai juokus krėčia. Papykus, kad iš ryto prolakėm pro jų kiemų pograičiai su mašinyti, raikių važiuot su tolku, aplunkytėn draugus, o ne vis pult darban. Soko popikčiai – no darbų tavo trečia runkova tabalos, kė devyni amatai, dešimtas bus bodas. Boras – atšolsi savo dugnėlį sadadama unt okmenio, unt gailios rasalas, unt sanotuvas visa atsilėps. Ir unt slinksčio nesėdėk, bo žmonas apkalbas, unt šliukšlyno netupėk, ažupkalį išbars, bus vieni šašai. Misliu, tu čia man nemokink, pati kėp šašais kavalieriais aplipus, gol pinkiolika turia, kasdėn bant vienas po lungeliu stovia. Kad tau kur kumpi kelmai, pati vis basa ir basa, o jos putinėlio nauji tupliukai kėp juodi žųsiukai gir gir gir. Toks kamadnas, kepura unt galvos, guzikas viršūnaj. Gražus smokras su dobali. Šindėn tai nėt žogsia, mat pagiriotas. Draugėla teisinas – prilipo pats kėp dagutas prė podo. Visur visokių plyšių plyšėlių, kad ir vyriškos runkos raikia. Mat asųs lingvas kėp žųsiokas liepos mėnesy, raikių atpenėtėn. Išplaka kiaušinių švėžių, sugirdžia, grait bus raudonas kėp putinas. Tasai ėrzina: turia bobala boltų kumeliokų, žaliu šėku pėniamų, išrūgėlam girdžiamų, gėrt arielkų nepavydna, ait pas margas ne navydna, vyrui ar šuniui septyni kilometrai ne iš kėlio.

O to mono draugėla ir tokia pliopas, pritarškia gol pusį vežimo, kėp būt su kunigu šonais voikščiojus, mėstėly kur kas sukrutėjo, jau visa žino, mon nėr ir tiek smagenų surašytėn. O tos žinios kol ataina, ir nulaižo (iškraipo).

Rytoj, žiūrėk, ir vėl kėp lyčni plaučiai atkulniovus saks nuobodinio posakų – ajo boba paraviais, nėšė tauškalų kirbinį, šmakšt už varčios ir vėl iš pradžios.