AIKŠTĖS RADINIAI SUKŪRĖ NAUJĄ ISTORIJĄ

„Kupiškėnų mintyse“ anksčiau rašėme, kad rekonstruojant Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę rasta XVII–XVIII a. archeologinių vertybių – keramikos, koklių fragmentų, keliasdešimt monetų. Radinių vietoje buvo atlikti archeologiniai žvalgymai ir tyrimai. Po jų pateikta išsami ataskaita, kurioje rekomenduojama šiaurinę aikštės dalį įtraukti į Nekilnojamų vertybių registrą, suteikti jai teisinę apsaugą ir saugoti kaip senojo Kupiškio miesto vietą. Kokius miesto istorijos puslapius atvertė netikėtai aikštėje aptikti radiniai?

Audinga SATKŪNAITĖ

Bus įtraukta į vertybių registrą?

Kultūros paveldo departamentui ir rajono Savivaldybei archeologinių tyrimų ir žvalgymų pažymą parengė Lietuvos istorijos instituto darbuotoja, archeologė Andra Simniškytė-Strimaitienė. Ji rašo, kad daugiausiai radinių aptikta šiauriniame aikštės šone, nemažai jų pastebėta nukastų ir sustumdytų žemių krūvose. Visa surinkta archeologinė medžiaga yra sutvarkyta: nuplauta, aprašyta, inventorizuota, išanalizuota ir bus perduota Kupiškio etnografijos muziejui. Monetos perduotos Prano Gudyno restauravimo centrui radinių restauravimui, o zooarcheologinė medžiaga – Vilniaus universiteto Bioarcheologijos laboratorijai rūšinei identifikacijai.

Pažymoje rašoma, kad per archeologinius žvalgymus buvo prieinama tik nedidelė rekonstruojamos aikštės dalis, nes daugelyje aikštės vietų žemės judinimo ir gilinimo darbų etapas jau pabaigtas. Todėl archeologinius žvalgymus buvo įmanoma atlikti tik tranšėjoje aikštės šiauriniame šone. Čia anksčiau buvo pėsčiųjų zona tarp aikštės ir gyvenamųjų namų linijos. Taip pat žvalgytos atodangos vakarinėje aikštės dalyje ir siauras ruožas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gatvėje. Bendras plotas – apie 1700 kv. m.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“