Vienas iš alternatyvių žemdirbystės metodų yra ekologinė žemdirbystė, kuria Lietuvoje užsiima vis daugiau ūkininkų. Tačiau vis dažniau išgirstame apie biodinaminius ūkius, sulaukiančius kontraversiškų vertinimų. Jų Lietuvoje jau skaičiuojama daugiau nei 10, o biodinaminė produkcija pamažu braunasi į šalies rinką. Kokie yra pagrindiniai biodinaminio ūkininkavimo principai, pasakojo Lietuvoje pirmą kartą viešėjęs biodinamikas ir antroposofas, žemės ūkio sekcijos vadovas Šveicarijoje Ueli Hurter.
Audinga SATKŪNAITĖ
Be gyvulių – ūkis negalimas
Panevėžyje paskaitą skaitęs šveicaras Ueli Hurter nėra tik biodinamikas teoretikas. Jis pats ūkininkauja ir vadovauja biodinaminiam pieno ūkiui, yra vienas iš vadovų įmonėje, kuri apima biodinaminį ūkį, ekoviešbutį, biorestoraną, kavinę ir viešbutį, ekobūstus. U. Hurter taip pat yra Šveicarijoje esančio antroposofijos judėjimo centro „Goetheanum“, kurio vienu iš šio judėjimo kūdikių laikoma biodinaminė žemdirbystė, lyderių.
Biodinaminė žemdirbystė yra paremta holistiniu požiūriu ir išsiskiria tuo, kad harmoningai uždarame rate gyvuoja dirvožemis, augalai, gyvuliai ir žmonės. Tokie ūkiai yra beveik nepriklausomi nuo išorės. Biodinamikas U. Hurter pabrėžė, kad biodinaminiuose ūkiuose pagrindiniu gyvūnu yra laikomos karvės, kurios privalo būti su ragais. Biodinamikai taip pat nepripažįsta karvių dirbtinio apvaisinimo.
„Jeigu mes kalbame ne apie žmogaus, o apie gamtos sielą – tai ji yra visi gamtoje gyvenantys gyvūnai. O ūkio sielą sudaro jame gyvenantys gyvuliai, tiksliau, jų mėšlas“, – aiškino biodinamikas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“