Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas atskleidžia gąsdinantį faktą, kad 90 proc. Lietuvos jaunimo nuo 15 iki 19 metų emigruotų į išsivysčiusią Vakarų šalį, jei ten jiems būtų pasiūlytas specialybę atitinkantis darbas. Jaunimo žvilgsnis į užsienio šalis neretai krypsta renkantis studijas, kai emigracija taip pat yra proga išbandyti savo sugebėjimus ir susikurti kitokį gyvenimą.
Ar iš tiesų emigracija jaunuoliui suteikia kitokį pasaulio pažinimą ir keičia pasaulėžiūrą? Apie savo patirtį, įgytą užsienyje, ir jaunimo galimybes sutiko papasakoti iš Skapiškio kilusi Eglė Pakalnytė, metus gyvenanti Danijos sostinėje Kopenhagoje.
Audinga SATKŪNAITĖ
Į užsienį – dėl studijų
E. Pakalnytė sakė, kad mintys apie išvykimą iš Lietuvos aplankė vasarą baigiant chemijos bakalauro studijas Vilniaus universitete. Dar ir anksčiau Eglė buvo išvažiavusi atlikti praktikos į Malmės universitetą Švedijoje. Pašnekovė teigė, kad per praktikos laiką ją labai sužavėjo skandinaviškas gyvenimo būdas ir daug atviresnis, neformalus bendravimas akademinėje aplinkoje. Žvaigždės E. Pakalnytei lėmė tai, kad gyvendama Švedijoje mergina susipažino ir su savo širdies draugu.
Baigiantis bakalauro studijoms Vilniaus universitete, Eglė pradėjo mintis dėlioti, kur ji galėtų tęsti antros pakopos studijas. Šiuo metu mergina tęsia chemijos studijas ir specializuojasi analizinės chemijos srityje Kopenhagos universitete, kur jau baigė pirmą magistrantūros kursą.
Eglė mano, kad tarptautinė patirtis jaunuoliams būtina, o išvykti svetur yra labai daug galimybių.
„Mano prioritetas buvo nemokamos ir kokybiškos studijos. Studijas užsienyje rinkausi atsakingai, išnagrinėjau studijų programos struktūrą, žinojau, ko noriu, tad rinktis nebuvo sunku“, – sakė E. Pakalnytė.
Ji tvirtino, kad pasirinkti studijas užsienyje paskatino iššūkių ir aplinkos pakeitimo noras bei siekis savo jėgas išbandyti užsienio universitete.
Eglė sakė, kad ją studijos Kopenhagos universitete žavi tuo, kad daugiau laiko skiriama darbui laboratorijoje, o ne paskaitoms. Pašnekovės teigimu, studijų grafikas Danijoje yra gana lankstus, paskaitų nėra ypač daug, todėl studijas įmanoma derinti su darbu. E. Pakalnytė atskleidė, kad šalies kompanijos studentų nesikrato ir ne viena jų siūlo darbus, kai dirbama 10–12 val. per savaitę. Dirbantys studentai taip pat gauna stipendiją iš valstybės.
„Dauguma dalykų, kuriuos mokėmės universitete, pagrįsti projektiniu darbu bendradarbiaujant su įvairiomis įmonėmis. Tad studijuojant teko tirti vyno aromatinę dalį ir bandyti suprasti, kas nulemia gerą jo kvapą, taip pat bendradarbiauti su įmone, gaminančia namų apyvokos valiklius, vykti į Grenlandiją ir atlikti aplinkos taršos tyrimus“, – apie įgytą patirtį kalbėjo E. Pakalnytė.
Ji pasidžiaugė rudenį vienoje Danijos farmacijos kompanijoje pradėsianti šešių mėnesių praktiką.
Ypatingų pokyčių nepajuto
E. Pakalnytė sakė, kad gyvendama Lietuvoje dažnai pasukdavo į užsienį, kur keliaudavo, todėl išvykimas į Daniją nebuvo ypatingas įvykis. Pašnekovė keliones ir gyvenimą užsienyje laiko teigiamu jaunimo reiškiniu, nes tai yra puiki proga plėsti akiratį, ugdyti savarankiškumą, gebėjimą prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Pati Eglė pastebėjo, kad jos gyvenimas užsienyje pernelyg nepakeitė. O galbūt dėl to, kad Danijoje ji gyvena neilgą laiko tarpą – vos metus.
„Mano mentalitetas ir charakteris yra suformuotas gyvenimo Lietuvoje“, – pabrėžė E. Pakalnytė.
Šiuo metu Kopenhagos universitete chemiją studijuojanti Eglė Pakalnytė lankėsi Grenlandijoje, kur atliko aplinkos taršos tyrimus.
Nuotraukos iš asmeninio Eglės Pakalnytės albumo
Eglės draugai paneigia mitą, kad jaunimas su malonumu renkasi emigraciją, nes dauguma jų gyvena Lietuvoje ir sėkmingai studijuoja ar dirba. Pašnekovė įsitikinusi, kad tarptautinė patirtis jaunam žmogui yra būtina, o išvykti svetur šiuo metu esą labai daug galimybių, kuriomis jauni žmonės ir pasinaudoja.
„Studijuojant Lietuvoje galima dalyvauti įvairiose mainų programose, vykti savanoriauti. Jaunimas yra labai smalsus ir išvykimas į kitą šalį dabar nebėra toks sudėtingas. Dauguma jaunuolių nori išbandyti savo sugebėjimus, patirti naujų dalykų, pamatyti kitas šalis. Dalis nori užsidirbti, tad išvykimo priežastys gali būti pačios įvairiausios“, – kalbėjo skapiškėnė.
Ryšys su Lietuva – tamprus
E. Pakalnytė savęs emigrante nelaiko ir su Lietuva palaiko labai glaudžius ryšius. Ji nuolat domisi savos šalies įvykiais ir seka jos naujienas. Į Lietuvą mergina grįžta maždaug kas tris mėnesius ar netgi dažniau, ją Kopenhagoje dažnai aplanko mama ir draugės.
„Visada grįžus į Lietuvą pirma stotelė po oro uosto būna Skapiškis. Čia aplankau senelius, susitinku su draugėmis. Skapiškyje prabėgo didžioji dalis mano gyvenimo, tad čia grįžti visada gera“, – atviravo Eglė, kuri gimtosios šalies trūkumų vardyti nepuola. Kadangi Lietuva jai patinka, todėl ji žada po kelerių metų grįžti čia gyventi.
Šiuo metu Kopenhagoje gyvenančiai E. Pakalnytei kompaniją dažniausiai palaiko užsieniečiai draugai, o lietuvių jos aplinkoje beveik nėra. Studentų grupėje ji yra vienintelė lietuvė. Merginos širdies draugas taip pat užsienietis, todėl anglų kalba Eglę lydi nuo pat ryto iki vakaro.
Pašnekovė į klausimą, ar jaunuoliui užsienyje atsiveria daugiau pasirinkimo kelių, atsakė, kad Lietuvoje taip pat esą daug galimybių, tik reikia mokėti jomis pasinaudoti.
„Mėgstamos studijos ir domėjimasis tuo, ką darai, visuomet atveria daug galimybių tiek Lietuvoje, tiek svetur. Išvykus į užsienį reikia stengtis dar labiau, kad tos galimybės atsivertų, nes niekas tavęs ten nežino ir niekas nelaukia kažką siūlydamas. Visur reikia įdėti daug darbo ir pastangų, o tuomet galimybės pačios atras tave“, – savo nuomonę išsakė E. Pakalnytė.
