Kultūros renginių sklidiną praėjusį savaitgalį į šventinių susibūrimų pynę įsiliejo ir skapiškėnai, surengę tradicinį XXII pienių festivalį. Šventę, kurios galėjo nebūti.
Ada DVARIONAITĖ
Kad šventė įvyktų, reikėjo daugelio dalykų, pirmiausia, džiugaus nusiteikimo. Jį įprastai skleidžia pagalbininkai, rėmėjai, bendraminčiai. Lietuvos kultūros tarybos tarp jų šiemet nebuvo, skapiškėnų iniciatyva galėjo užgesti (kaipgi kitaip, negavus lėšų būtiniausiems organizaciniams rūpesčiams išspręsti). Bet neužgeso. Tik buvo kitokia.
Vyko ne tris dienas, kaip įprastai, o tik šeštadienio pusdienį. Iš gausaus pulko ankstesnių švenčių dalyvių ir svečių liko tik patys ištikimiausi, nereiklūs patogumams, kelionės atlygiui. Atvyko Marijampolės kultūros centro Liudvinavo skyriaus teatro kolektyvas, Punsko lietuvių kultūros namų jaunių teatras „Kregždė“, skapiškėnų bičiulio aktoriaus ir bardo Gedimino Storpirščio vadovaujama Vilniaus kultūros centro teatro studija „Elementorius“. Žiūrovams parodyti penki spektakliai, visi su patriotiškumo, savo valstybės, pilietiškumo akcentais.
Šis „Pienių vyno“ festivalis skirtas valstybės atkūrimo šimtmečiui, taigi galima pienių teatrinį pusdienį pavadinti kupiškėnų įžanga į Lietuvos dainų šventę „Vardan tos…“, nes šoko dainų šventės dalyviai, Kupiškio kultūros centro šokio studija „Račiupėlis“, vaidino Skapiškio vaikų ir jaunimo teatro studija „Ku-kū“.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“