Deklaruodami pasėlius, žemdirbiai gali tikėtis gauti žiemkenčių nuostolių kompensaciją.
Ados Dvarionaitės nuotrauka
Visai neseniai, balandžio pradžioje, atšaukta spalį paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl pernykščių stiprių liūčių ir žemės ūkiui padarytos žalos. Situacija atšaukta, o pasekmės išliko skaudžios: rudenį nenuimta didelė dalis derliaus, visoje šalyje buvo apsemta daugiau kaip 140 tūkst. hektarų įvairių pasėlių, kai kur nenukulta iki 50 proc. plotų, ypač smarkiai nuo liūčių nukentėjo apie 20 rajonų ūkininkai. Į šį regioną pateko beveik visi šiaurės rytų Lietuvos rajonai, taigi ir kupiškėnai, bene skaudžiausiai nukentėjo artimi kaimynai rokiškėnai.
Ada DVARIONAITĖ
Įvertins žiemkenčių nuostolius
Vyriausybė yra pažadėjusi nukentėjusiems šalies žemdirbiams skirti paramą iš valstybės rezervo, Europos Komisija kompensacijoms skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų. Kol kas tikslesnių žinių apie visas paramos lėšas ir jų dalijimo metodiką dar nėra, skelbiama, kad Finansų ministerija vertina patirtų nuostolių duomenis.
Rajonuose žala suskaičiuota praeitų metų lapkričio pradžioje. Savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vedėjas Saulius Kareiva priminė Žemės ūkio ministerijai perduotus skaičius: apie patirtus derliaus nuostolius pranešė 176 pareiškėjai, nuo liūčių nukentėjo apie 3 tūkst. hektarų. Vėliau tikslinta informacija, kiek žuvo ar nepasėta planuotų žiemkenčių plotų.
Šie duomenys, skyriaus vedėjo teigimu, bus tikslinami ir teikiant šiemetes pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaracijas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“