ŽEMĖS REIKALAI ŽVELGIANT IŠ ŪKININKŲ PADANGĖS

Žemės reikalai visais laikais buvo svarbūs ne tik ūkininkams, bet ir politikams.
Metanojos Žilėnaitės nuotrauka

Nekilnojamasis turtas – žemė – pastaraisiais dešimtmečiais buvo tarsi įgavusi kojas. Nesibaigianti žemės reforma po gabalėlį ją kilnojo iš vieno Lietuvos pakraščio į kitą. Vieni gautus sklypus stropiai dirbo, antri kiečiais buvo apleidę, treti dairėsi patogaus momento kuo daugiau žemės į savo rankas sutelkti. Žemės reikalus reguliavę įstatymai nuolat keitėsi. Gudrieji, puikiai išmanantys tuos dalykus, susitvarkė jos nuosavybės reikalus kaip patogiau, pelningiau ir pagal įstatymą, o ne tokie apsukrūs tautiečiai liko it musę kandę.

Pagaliau valdžia neva atsibudo ir yra užsimojusi sudaryti tyrimų komisiją, kuri peržiūrėtų visą per daugiau nei dvidešimt metų kurtą įstatymų bazę, surasti kaltus, net su konkrečiomis pavardėmis.
Ką gi apie tai mano patys ūkininkai?

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Stinga teisybės ir moralinės atsakomybės

Pagal Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus pateiktą informaciją Kupiškio rajone 2016 metais vidutinis ūkininko ūkis buvo 27,23 ha, o pernai – 28,60 ha. Kiek yra stambių ūkininkų, kurie valdo po 500 ha, o su šeimos nariais ir dar daugiau hektarų, tikslios statistikos gauti nepavyko. Antra vertus, mažame rajone žmonės juk vieni kitus pažįsta ir daugmaž žino, kas ir kiek žemės valdo.

Pieno ūkį turinčios Pelyšių kaimo ūkininkės Egidijos Indilienės nuomone, žemės ūkio reikalus Seime tikrai reikia tirti. Moteris teigė, kad yra ne kartą susidūrusi su didžiažemių ūkininkų diktuojamomis sąlygomis, įžvelgianti jų dominavimą žemės pirkimo rinkoje.

„Nėra teisybės. Ne vienas stambus žemvaldys yra prikūręs visokių bendrovių ir kitokių būdų prasimanęs, kad nepažeistų galiojančių įstatymų dėl valdomos žemės ploto. Pastaruoju metu su šia problema akivaizdžiai susidūriau ir pati. Noriu nusipirkti 7,65 ha žemės, kuri ribojasi su mano sklypu. Pagal įstatymą tą sklypą pirkti yra pirmenybė mums, nes esame kaimynai. Su žemės savininku, gyvenančiu užsienyje, buvome dėl to ir sutarę. Netikėtai vienas stambus rajono ūkininkas, kuris baigia supirkti žemes apie Adomynę ir Šimonis, man pasakė, kad jis tą sklypą pirks, nes ir rankpinigius jau davė tam savininkui. Šnekėtis su tuo ūkininku buvome nuvažiavę, sakėme, kad ganykloms mums žemės netoli namų reikia. Deja, konkretaus atsakymo nesulaukėme, tik pasvarstymus, kad gal kitoje vietoje jam panašų sklypą perleistume ir pan., kad jam žemės reikia ir perkąs visur, kur tik parduoda. Žinoma, mes tą žemę teoriškai galime pirkti, bet stambus žemvaldys gali jos kainą tiek padidinti, kad mums nebeapsimokės to daryti. Pinigus sunkiai mes uždirbame ir negalime švaistyti lengva ranka“, – dėstė savo problemą pašnekovė.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“