Dalis gyventojų įpratę prie paprastų kaimiškų krosnių ir neketina investuoti į jų atnaujinimą.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šaltuoju metų sezonu arba atsidūrus automobilių kamštyje visada nosį riečia nemalonūs išmetamų į atmosferą dūmų kvapai. Galbūt ateityje šio kvapo bent mažų miestų ir miestelių gatvėse bus mažiau.
Šalies namų ūkių, neprijungtų prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, katilams keisti bus skirta 15 mln. eurų ES 2014–2020 m. paramos lėšų. Tai leis mažinti aplinkos oro taršą, ypač didžiuosiuose miestuose, kur ši tarša pastebimai padidėja šaltuoju metų laiku, prasidėjus šildymo sezonui.
Ar individualiuose būstuose gyvenantiems kupiškėnams aktuali ši informacija? Kokias jie krosnis turi ir kuo jas kūrena?
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Patyrinėjus šildymo būdus
Aptikti kokių nors tyrimų apie Kupiškio rajono gyventojų krosnių ūkį, apie jų kūrenamą kurą nepavyko. Tik remiantis asmenine patirtimi ir šiokia tokia kupiškėnų apklausa, galima daryti išvadą, kad bene daugiausia žmonių kurui naudoja malkas. Populiaru taip pat namus šildyti durpių ar medienos pjuvenų briketais. Yra kūrenančių šiaudų granulėmis. Dalis gyventojų tebenaudoja ir akmens anglį, kūrena specialiu, raudonai žymėtu dyzelinu. Vienas kitas yra įsirengęs ir geoterminį šildymą arba tam naudoja vien tik elektrą.
Dalis tokių šilumos gamybos įrenginių turėtojų jų yra atsisakę dėl gana didelių elektros išlaidų.
O krosnių yra įvairiausių. Visgi pačių moderniausių, automatizuotų ir taupančių energiją, tik minimaliai teršiančių aplinką yra gerokai mažiau nei senesnės gamybos, ne tokių efektyvių. Specialistų teigimu, namai, šildomi dažniausiai malkomis kūrenamais senais katilais, energijos sunaudoja daugiau nei daugiabučiai namai, o vidutinis tokių įrenginių naudingo veikimo koeficientas siekia tik 40–45 proc.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“