Lietuvos švietimo sistemos nuostata, kad mokslas vaikams privalomas iki pilnametystės, ugdymo įstaigoms yra tarsi prievolė sekti kiekvieną savo mokinį. Mokyklų bendruomenės neretai jaučiasi bejėgės, nes jų bandymai įtikinti vaikus lankyti įstaigą neduoda laukiamų vaisių.
Nors Kupiškio rajono ugdymo įstaigose pamokų nelankymu nepiktnaudžiaujama, tačiau kasmet į akiratį patenka socialinės rizikos šeimų atžalos, kurioms reikia įvairių sričių specialistų pagalbos.
Audinga SATKŪNAITĖ
Problema – „išnykę“ vaikai
Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė tvirtino, kad mokymosi įstaigų nelankančių mokinių statistika kas mėnesį nerenkama. Lankomumo rodikliai kasmet fiksuojami, remiantis vadovų veiklos ataskaitomis, kur atsispindi, kiek vienam vaikui tenka praleistų pamokų, ir ne vienerius metus Lietuvoje veikiančios nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos (NEMIS) duomenimis.
Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Valda Tilienė sakė, kad per NEMIS sistemą galima sužinoti, kiek rajono Savivaldybės teritorijoje yra nesimokančių arba mokyklos nelankančių mokinių. Anot jos, nesimokantys vaikai yra tie, kurie galbūt su tėvais išvykę į užsienį, tai yra jie neregistruoti Mokinių registre, nors įrašyti į Gyventojų registrą, o duomenų apie jų išvykimą, neįgalumą ar kitas priežastis nesimokyti neturima.
Tokie vaikai, pašnekovės tikinimu, yra kur kas didesnė problema nei rajono mokyklų nelankantys vaikai, nes jų yra vienas kitas, o nesimokančiųjų kasmet būna per 60. Remiantis NEMIS sistemos 2017 metų lapkričio 1 dienos duomenimis, jų užregistruota 69, o 2016 metų – daugiau nei 70 vaikų. Nors į tą skaičių įtraukiami ir vaikai, sulaukę pilnametystės, tačiau specialistai jų buvimo vietos nebesiaiškina, nes kiekvienas jų turi teisę nelankyti mokyklos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“