Artėja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Iki Vasario 16-osios liko vos trys dienos. Vokietija leido Lietuvoje kurį laiką eksponuoti jos archyvuose surastą Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Puošiasi tautine atributika, švarinasi miestų ir miestelių gatvės, įstaigos. Tą progą visuomenė skatinama paminėti kuo įspūdingiau, įdomiau ir iš širdies.
Deja, per šį šventinį šurmulį Kupiškyje be atminimo lentelės dar bus namas, kuriame 1942–1944 metais gyveno Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, brigados generolas Jonas Černius.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Informacija klaidinga?
J. Černiaus atminimą kupiškėnai gerbia. Turime šio žmogaus vardu pavadintą aikštę Kupiškyje, mokyklą Noriūnuose, jam buvusioje kareivinių teritorijoje pastatytas paminklas (skulptorius Vaclovas Krutinis). Renkant šimtmečio kupiškėnus generolas pateko į iškiliausių kraštiečių dvidešimtuką. „Kupiškėnų enciklopedijoje“, įvairiuose pastarojo meto informaciniuose leidiniuose yra paminėta, kad karo metais J. Černius buvo Kupiškio malūno direktorius ir gyveno netoli darbovietės, S. Dariaus ir S. Girėno g. 12 name, kad prie šio namo yra atidengta atminimo lenta.
O tos lentos ten šiuo metu nė kvapo. Taigi ši visur išplatinta informacija neatitinka tikrovės.
Apie tai „Kupiškėnų mintys“ rašė prieš porą metų. Artėjantis Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis paskatino dar kartą sugrįžti prie šios temos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
Senis | 2018-02-19
|
SSRS okupavus Lietuvą, 1940–1941 m. Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso štabo viršininkas, 1940 m. generolas majoras. Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui iš Raudonosios armijos pasitraukė. Tokius „patriotus“ partizanai turėjo, kaip šunis nušauti. O čia didvyrius daro.
Siaip | 2018-02-18
|
Taigi Grockytė-socdemė
Gal | 2018-02-14
|
šiame name gyvena koks alergiškas Lietuvos praeičiai partijos narys? Sako, kad buvo tokia partija, kuri saugojo, kad raudoni bilieto viršeliai nepabaltų. Sakyčiau, kad gal dar yra jos narių, nors ir kiek kitaip vadina.