KURIŲ LIGA GILESNĖ – ALKOHOLIKŲ AR BLAIVININKŲ?

Rytas STASELIS

Neturiu didžių iliuzijų, kad iš užsienio importuojamų spaudos leidinių reikalai yra bent truputį aktualesni už Vilniaus bei Kauno, gal dar Klaipėdos aplinkkelių. Tačiau dėl kokių nors priežasčių jie gali tapti svarbūs indikatoriai, kaip chemijoje, tik labiau tinkantys mūsų politikų kvailumo, pareigūnų neatsakingumo lygiui parodyti.

Taigi pirmą 2018 m. savaitę paaiškėjo, kad spaudos platintojai, nenorėdami nusižengti totalaus alkoholio reklamos draudimui (įsigaliojusiam 2018 m. sausio 1 d.), privalo iš užsienyje pagamintų ir į Lietuvą importuotų spaudinių išplėšti alkoholio reklamas arba užklijuoti specialiais lipdukais.
Spaudos platintojai tvirtina, kad esą dar spalio mėnesį kreipėsi į įstatymo įgyvendinimą kontroliuojančią instituciją – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (NTAKD) prašydami išaiškinti, koks sprendimas dėl užsienyje išspausdintų ir tiesiogiai Lietuvos rinkai neskirtų (neadaptuotų) leidinių būtų teisėtas ir teisingas. Negavę jokių paaiškinimų ar rekomendacijų gruodį rašė laiškus įstatymų kūrėjams į Seimą, bet ir ten jokio dėmesio nesulaukė.

Todėl po sausio 1 d. kibo į darbą žirklėmis ir specialiais lipdukais (juos, beje, turėjo pasigaminti patys), kad už kiekvieną draudžiamą reklamą nebūtų nuskalpuoti požiaurėmis baudomis.
Viešai skelbiamais platintojų pasakojimais neturiu pagrindo nepasitikėti. Kažkada dirbdamas redakcijoje susidūriau panašiais klausimais su Valstybine alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba (NTAKD tapo šios institucijos reinkarnacija). Galiu pranešti, kad VATKT pareigūnai buvo tokie entuziastingi dėl savo misijos, kad išskyrus maksimalias baudas žiniasklaidai nematė jokių kitų prevencinių ar baudžiamųjų priemonių. O į geranoriškus klausimus – kaip elgtis – paprastai nurodydavo – o jūs padarykit, mes – įvertinsim. Vienu metu, jei neklystu – net ne ginčo tvarka, t. y. Tarnyba išrašydavo baudą, atitinkamą sumą pinigų pasiimdavo iš įmonės sąskaitos, o tada rasdavosi proga pasibylinėti. Turiu žinių, kad ir šiais laikais redakcijos patiria panašaus lygio konsultacijas iš šios institucijos, kurioje, atrodo, geriausiai jaučiasi kelmai-sociopatai.

Todėl ta, iš pirmo žvilgsnio žirklių bei lipdukų beprotybė, kurios ėmėsi baudų vengiantys platintojai, man yra visiškai suprantama. Kodėl dėl valdžios kvailių reikia rizikuoti savo verslu?

Žavi buvo už šį chaosą atsakingų Lietuvos politikų reakcija. Seimo priimtą Alkoholio reklamos draudimo įstatymą pasirašiusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė jo pasekmes (žurnalų puslapių karpymą) pavadino šalies gėda. Beprotybės tėvai – valstiečiai-žalieji Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ligi šiol tebeaiškina, kad esą rėmėsi užsienio šalių, pirmiausia Skandinavijos, patirtimi. Nežinia, ką aiškins toliau, nes portalo „15 min.lt“ žurnalistai paskelbė reklamos ribojimo Islandijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje suvestinę, iš kurios aiškėja, kad net patys radikaliausi draudimai netaikomi spaudiniams, kurie išleisti ne reklamą draudžiančių šalių jurisdikcijoje. Kitaip tariant, alkoholio reklamos draudimo tėvai ir čia apsimelavo. Na, sakykime, labai laisvai užsienio šalių patirtį interpretavo. Ne pirmą kartą.

Ponas Veryga socialinio tinklo paskyroje, be to, pripažino: „Neabejotinai, vakarietiškų žurnalų puslapių su alkoholio reklama plėšymas yra absurdas. Tai mūsų šalį daro pajuokos objektu. Leidinių platintojai to tikrai neturėtų daryti. Ir labai gaila, kad jie pasirinko būtent tokia drastiška forma įgyvendinti įstatymą. (…) Be to aš pats nesilankau platinimo skyriuose, neplėšau ir niekam nedaliju nurodymų plėšyti, dangstyti ar kitaip slėpti užsienio žurnalų puslapių su alkoholio reklama, kurie atkeliauja į Lietuvą. To nedaro ir NTAKD.“

Kitaip tariant – kuo aš čia dėtas. Ar kuo dėtas (liepė ar neliepė) NTAKD, jau aptarėme.
Dar radosi ir Karbauskio-Verygos-Skvernelio trio, kurie praeitą savaitę aptakiomis formuluotėmis mėgino suokti, kad esą pirmą 2018 m. ketvirtį NTAKD neturėtų išrašyti baudų už reklamų užsienio leidiniuose platinimą. Tačiau vienos spaudos platinimo įmonės vadovas Vigintas Bartaševičius taikliai pastebėjo, kad kol kas nemato jokios įstatymo ar norminio akto raidės, kur būtų parašyta apie reikalavimo atidėjimą ar išimtį. Tebegalioja tas kvailas įstatymas, kuris vis dėlto yra įstatymas. Todėl plėšys toliau. Ir aš plėšyčiau, jei aplink problemą matyčiau jos sutvėrėjus, aiškinančius – kuo aš čia dėtas.

Iš tiesų, lengviau suprasti atsakomybės deficitą patiriančius žmones, kurie kenčia nuo alkoholizmo, nei prisiekusius politikos blaivininkus. Pirmieji, kaip tvirtina medikai, rimtai serga, todėl pamažu praranda vieną svarbiausių asmenybės bruožų – atsakomybę. Tačiau klausimas, ar antrųjų liga nėra dar gilesnė.