Per metus verslo situacija Lietuvoje pernelyg nepasikeitė. Didžioji dalis įmonių ir toliau sėkmingai kuriamos didmiesčiuose ir kurortinėse vietovėse.
Pernai Kupiškio rajonas buvo paskelbtas tokiu, kur smulkus ir vidutinis verslas patiria daugiausiai kliūčių, tačiau per metus verslo aplinka pastebimai gerėjo. Tikėtina, kad vietiniai verslininkai dėl tokių prognozių rankomis ploti nebūtų linkę, bet verslumo tendencijos mieste Lietuvos mastu vertinamos gana teigiamai.
Audinga SATKŪNAITĖ
Pakilo iš „autsaiderių“
Antrus metus bankas „Citadelė“ inicijavo tyrimą „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką ir problemas išsakė daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 33 regioninės verslo asociacijos, 60 savivaldybių administracijų atstovai.
Sudarant „Verslo kliūčių žemėlapį“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuojamas verslo laisvės indeksas, kurio didesnis rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Palyginti su praeitais metais, tarp pirmų vietų pokyčių mažai – pagal verslo laisvės indeksą pirmą vietą vėl užėmė Neringos savivaldybė, už kurios rikiuojasi Vilniaus ir Kauno miestai.
Galima tik pastebėti akivaizdžius pokyčius „autsaiderių“, tarp kurių pernai pateko šiaurės rytų Lietuvos regionas. O į blogiausią įvertinimą gavusių savivaldybių sąrašą buvo įtrauktas Kupiškio rajonas, kur, anot tyrimo duomenų, verslo aplinka įvertinta prasčiausiai. Šiemet verslo kliūčių epicentras persikėlė į pasienio su Rusija rajonus, pirmiausia – į Tauragės apskritį.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“