Spalio 28 dieną pagal senovės lietuvių papročius būdavo tikrosios derliaus nuėmimo užbaigtuvės, vykdavo didžiausi turgūs, rengtasi vėlių apsilankymui. Darbus nudirbus, metas kūną ir sielą išprausti, pirtį iškūrenti…
Ada DVARIONAITĖ
Kupiškio kultūros centro prieigose iš pat šeštadienio ryto rūko dūmelis, kūrenosi malkos, garavo viralas – medžiotojai virė šventinę bliauką. Kitame kampe joniškietis Povilas Mikalajūnas virė kruopų košę, pagardintą spirgais. Ir kaitė gilių kavą.
Kultūros centro scenoje irgi rūko iš kamino balti dūmai, čia pirtelės dekoracijų ir rudeniškų peizažų fone vyko kasmetinio tradicinio „Metų ūkio“ konkurso dalyvių ir nugalėtojų pagerbtuvės.
Dera pasakyti, kad ši šventė buvo kitokia. Ankstesniais metais darbščiausius žemdirbius apdovanodavo per rudens mugę, kurią įprastai rengia Kupiškio technologijos ir verslo mokykla. Keliolika minučių dėmesio kliūdavo darbštuoliams ir visi vaikštinėdavo po mugę savais reikalais.
Šįkart reikalas – vienintelis, skirtas tik ūkininkams, jų bičiuliams, šeimoms ir patiems ištikimiausiems rėmėjams, ne tiems, kurie į draugystę linksta tik verslo naudos interesų skatinami. Vieno banko atstovas, scenoje sveikindamas kupiškėnus ūkininkus, pasižadėjo kitąsyk skirti netgi finansinę paramą. Šią šventę ūkininkai rėmė patys, bet buvo kelios bendrovės, kurios pasirūpino savo produkcijos degustacija.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“