Dr. Laima Andrikienė yra Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų ir Tarptautinės prekybos komitetų, Saugumo ir gynybos pakomitečio narė, Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos narė.
Jonas ANTANAITIS
EUROSTAT duomenimis, kas trečias lietuvis gyvena ties skurdo riba, ir tai yra vienas blogiausių rodiklių ES. Ką galima nuveikti, keičiant situaciją ir kokias turimas galimybes Lietuva mažai išnaudoja?
Skurdas – viena priežasčių, kodėl lietuviai palieka Tėvynę, ieško darbo ir sotesnio gyvenimo svetur. Problema ne nauja, priežasčių – ne viena. Valdžios Lietuvoje keičiasi, o padėtis šioje srityje negerėja. Sakyčiau, net atvirkščiai – padėtis blogėja, socialinė atskirtis didėja.
Kaip Europos Parlamento narei, man visų pirma rūpi, ar maksimaliai efektyviai panaudajamos lėšos, gaunamos iš ES biudžeto. Neužmirškime, kad 2020 m. ir šis pinigų šaltinis sumažės, situacija taps dar sudėtingesnė.
Puikiai suprantame, kad aplinkos puošimo projektai, kuriems dažnai skiriamos ES lėšos, problemos neišspręs. Pinigai, kiek tik įmanoma, turi būti skiriami ilgalaikėms investicijoms, sukuriančioms darbo vietas, išliksiančias ir ES paramai pasibaigus.
Skubėti verčia ir Brexit’as. D. Britanijos įmokos į ES biudžetą yra labai svarios, todėl Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES neišvengiamai turės pasekmių ir paramai, teikiamai valstybėms narėms.
Ar manote, kad skurdą sumažinti gali vien ES parama?
Vien ES parama problemos tikrai neišspręs. Mums reikia kitokios mokesčių ir socialinės politikos, ir ne tik.
Pirma, reikalingos didelės užsienio investicijos. Mums visų pirma reikia tokių investicijų, kurioms atėjus būsimose įmonėse darbą gautų mažai kvalifikuota arba greitai dirbti apmokoma darbo jėga. Tokio verslo pavyzdys – kad ir automobilių surinkimas. Slovakija sugebėjo pritraukti ne vieną investuotoją į tokias gamyklas, taip sukurdama nemažai darbo vietų. Kodėl mums nepasekus šiuo pavyzdžiu ir nebūtinai automobilių pramonėje?
Kitas dalykas, kuris yra būtinas, – tai mokesčių pertvarkymas. Šiuo metu kapitalas ir stambiosios įmonės moka palyginti nedidelius mokesčius, o nedidelius ar vidutinius atlyginimus gaunantys darbuotojai yra smarkiai apmokestinami. Po kelias dešimtis eurų pridėdami prie atlyginimų ar pensijos problemos tikrai neišspręsime.
Norėčiau paminėti ir dar vieną mūsų patirtį, davusią nepageidaujamų pasekmių: matėme, kaip didieji prekybos centrai „suvalgė“ mažas parduotuves, didžiųjų vaistinių tinklai „prarijo“ mažesnes vaistines. Galėčiau paminėti ir daugiau panašių pavyzdžių, kurie smogė smulkiajam verslui.
Tai ne vieną žmogų išstūmė iš verslo, paversdami jį arba mažą algą gaunančiu samdomu darbuotoju, arba tiesiog nustumdami tuos žmones link skurdo ribos. Taip Lietuvoje trukdėme formuotis ir viduriniam sluoksniui, kuris yra demokratijos pagrindas.
„Danske banko“ atlikti tyrimai rodo, kad vidutines pajamas gaunančių žmonių grupei Lietuvoje priklauso tik 36 proc. šalies namų ūkių. Pagal šį rodiklį, mes lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją. Norvegijoje ar Danijoje vidutinių pajamų grupei priskiriama apie 80 proc. namų ūkių.
Dar viena problema, kurią norėčiau paminėti, – valdžiai reikėtų rimtai pagalvoti apie PVM mažinimą. Tai ne tik sustabdytų pirkėjus, kurie vyksta į Lenkiją ar Latviją pigesnių prekių. PVM mažinimas atpigintų lietuviškus produktus, o tai būtų naudinga ne tik mūsų pirkėjams, bet ir gamintojams.
Europos Komisija „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 28 mln. eurų baudą už išardytą geležinkelio ruožą iš Mažeikių naftos perdirbimo įmonės į Latviją. Kokie šios istorijos atgarsiai Briuselyje ir kaip tai gali pakenkti Lietuvos įvaizdžiui?
Briuselio reakcija yra: 28 milijonų eurų bauda, skirta Lietuvai, yra milžiniška. Už konkurenciją atsakinga komisarė M. Westager prieš kelias savaites, po baudos skyrimo, lankėsi Lietuvoje ir labai aiškiai pasakė, kad Lietuva turi tris mėnesius pateikti veiksmų planui padėčiai ištaisyti. „Lietuvos geležinkeliai“ neigia savo kaltę, o buvę premjerai vienas po kito aiškina, kad jie paveldėjo problemą iš anksčiau buvusių vyriausybių…
Tiesa yra ta, kad 2008 m. 19 kilometrų bėgių, vedančių į Latviją, buvo išardyti, gamintojai ir vežėjai patyrė žalą. Išardyti bėgius 2008-aisiais ir nesutvarkyti jų iki 2017 metų yra „runkelių“ veiksmas, elgiamės kaip kokia Rusija. Be abejo, politinė žala Lietuvai, jos vardui padaryta.
Tikiuosi, kad išeitis bus rasta. Mačiau Prezidentės D. Grybauskaitės pareiškimą – kaltės Lietuva neneigia. Atrodo, bandysime įrodyti, jog padaryta žala nebuvo tokia didelė, kitaip sakant, nusiderėti iki mažesnės baudos. Tačiau lieka nemalonus faktas – nederamas, nepriimtinas Lietuvos veiksmas.
Užs. Nr. 1577
