Valentino Pečinino nuotrauka
Laimutė Tučiūtė-Vološkevičienė atvėrė savo sielos duris ir sutiko prisiminti Gyvakarų kaimą, kur gimė, augo ir keturiems vaikams su žmona Paulina Kaluinaite-Tučiuviene paklojo tvirtus gyvenimo pamatus Jeronimas Tučius. Pašnekovės teigimu, nedidelius mokslus baigęs tėtis buvo nagingas, kūrybingas ir labai darbštus žmogus, visuomet jautęs nostalgiją gimtiesiems namams, kurie vieną dieną neatpažįstamai sulyginti su žeme.
Audinga SATKŪNAITĖ
Melioracija nušlavė viską
L. Vološkevičienė su dviem broliais ir seserimi bei tėvais Gyvakarų kaime gyveno iki keturiolikos metų, vėliau visa šeima persikėlė kurti naujo gyvenimo į Panevėžį. Moteris tikino, kad senieji trobesiai ir laukai jos atmintyje tebėra ryškūs, lyg juos būtų pamačiusi vakarykštę dieną. Kad jos tėtis J. Tučius taip pat niekada nepamiršo gimtųjų namų, įrodo ir jo paties iš atminties 1998 metais nubraižyta sodybos schema.
„Buvęs žemės projektas originalas dingo, todėl atminčiai padariau šį“, – taip skamba J. Tučiaus kitoje sodybos schemos pusėje įrašyti žodžiai. Čia pateikiama ir daugiau detalių, kuriomis remiantis namų vaizdas, kur gyveno Tučių šeima, gali sužadinti kiekvieno vaizduotę.
„Tas aprašas atrodo kaip gana rimtas dokumentas, su datomis ir jo parašu. Jis tiesiog norėjo palikti žemės istoriją ateities kartoms, nes žemė jam, kaip ir visiems lietuviams, buvo labai brangi“, – tikino L. Vološkevičienė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“