„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“
Gerai pamąstęs neabejotinai kiekvienas sukurtų idėją, kaip savo miestą paversti patrauklesniu, jaukesniu gyventi ir dirbti. Jaunimas – būtent tie žmonės, kurie visada yra pilni minčių.
Viena jų, alizavietė, šiuo metu su šeima Palėvenėlėje gyvenanti Vilė Leščinskienė. Pasiūlėme jai mintyse trumpam tapti miesto mere ir papasakoti savo vizijas, kokių pokyčių reikėtų Kupiškiui.
Jurgita BANIONIENĖ
Vile, gimei ir augai Alizavoje. Kokią ją atsimeni, ar dar jauti gimtinės trauką? Ką reikėtų tėviškėje keisti?
Į Alizavą mane visada traukia. Kai važiuoju pro šalį, atrodo, net oras čia kvepia. Kiti sako, kad juos erzina varnos, o man – atvirkščiai, Alizava tiesiog asocijuojasi su varnomis. Visi žmonės čia nesvetimi, pažįstami. Alizavoje visada gera, ramu, kiekviename kampe vaikščiota, būta, gyvi visi prisiminimai. Didžiausia problema, kad čia trūksta darbo vietų. Jei būčiau Kupiškio merė, Alizavoje, o gal ir Kupiškyje pasodinčiau sodą ir įkurčiau medelyną. Medelius prižiūrėtų jaunimas, skintų obuolius ir gautų tam tikrą išmoką. Tai suvienytų, spręstųsi užimtumo problema, o kartu jaunimas galėtų šiek tiek užsidirbti.
Šiuo metu esi įsikūrusi Palėvenėlėje. Ką manai apie šį kaimelį?
Palėvenėlė taip pat jauki. Dažnai užsuku į biblioteką, labai mėgstu pamarį. Jeigu būčiau merė, jį paversčiau traukos vieta. Reikėtų išnaudoti buvusios mokyklos pastatą, pavyzdžiui, įrengti žvejų, nakvynės namus. Nebūtinai Palėvenėlėje, gal Vėžionyse, Bagdonyse ar kitose pamario vietose. Turiu utopinę svajonę – nuo Palėvenėlės į Bagdonis pastatyti tiltą, panašų, koks yra Biržuose per Širvėnos ežerą.
Koks yra Kupiškis Tavo akimis? Kokių pokyčių jam reikėtų?
Jis labai tvarkingas, bet galėtų būti daugiau gėlių. Miestą visada puošia skulptūros. Prie Kupos, šalia kultūros centro, galėtume įkurti skulptūrų parką. Surengtume simpoziumą, pasikviestume įvairių menininkų iš artimiausių kaimyninių šalių ir jie vietoje kurtų skulptūras. Galbūt daugiau žmonių iš kitų miestų atvyktų tokio parko pasižiūrėti.
Kupiškiui trūksta ir pramogų. Antai Anykščiuose jų kasmet vis atsiranda naujų – lajų takas, apverstas namas, kukurūzų labirintas. Ir mes turėtume kažką sugalvoti. Pavyzdžiui, šalia skulptūrų parko per Kupą galėtume pasiūlyti čiuožti lynu. Upės pakrantė ilga, tvarkinga, bet kažko trūksta, kad žmonės norėtų čia lankytis.
Žagarė garsėja savo vyšnių festivaliu, Burbiškės – tulpių švente. Kupiškyje galėtume surengti obuolių ar kriaušių skynimo šventę. Ji galėtų vykti rudenį, kai nuimamas derlius. Surengtume varžybas, kas priskins daugiau obuolių. O iš bilietų surinktus pinigus būtų galima skirti švietimui. Būdama merė aš daugiau dėmesio skirčiau vaikų skatinimui. Jie – mūsų ateitis. Pati dirbau mokykloje, iš vaikų išgirsdavau, kad jei jie gerai mokosi, tegauna padėkos raštą, kas jiems iš to. Daugelis neplanuoja ateities Lietuvoje, neketina čia mokytis, dirbti ir išvažiuoja į užsienį. Manau, reikėtų steigti stipendijas už gerą mokymąsi, dovanoti ekskursijas ir pan.
Įrengčiau mokyklinio amžiaus vaikams dienos centrą, kad jie galėtų užsiimti įvairia veikla, atėję susirastų savo hobį.
Turime puikias marias, bet jos nėra žinomos respublikoje. Trūksta įvairesnių vandens pramogų. Yra vandenlenčių parkas, galima pasiirstyti irklentėmis, bet, pavyzdžiui, galėtume pasiūlyti nardymą.
Dažnai Kupiškis pavadinamas „pensininkų rojumi“. Ar čia išties gera gyventi vyresnio amžiaus žmonėms? Ką reikėtų keisti?
Būtina pasirūpinti ir jų užimtumu. Veikia Trečiojo amžiaus universitetas, neįgalieji buriasi į organizacijas, tačiau kaime gyvenantiems žmonėms sunkiau privažinėti. Kaip merė, skatinčiau socialinius darbuotojus dažniau lankyti kaimo pensininkus, sugalvoti įvairių akcijų, ne tik prieš Kalėdas, bet ir kartą per mėnesį. Įtraukčiau savanorius, kurie norėtų lankyti močiutes, senelius. Jiems tikrai reikia gero žodžio – tiesiog pasikalbėti, išklausyti seną žmogų. Tokių savanorių tikrai atsirastų.
Kokios, Tavo manymu, didžiausios ir skaudžiausios miesto problemos?
Didžiausias skaudulys – mokyklos, kurias norima uždaryti arba jos paverčiamos daugiafunkciais centrais. Kartais pagalvoju, kad greitai apskrityje beliks viena mokykla Panevėžyje, į kurią vaikai turės važinėti autobusu iš kitų rajonų. Liūdna, reikia saugoti, puoselėti mūsų mokyklas. Suprantama, vaikų rajone mažėja, bet jei būčiau merė, labai stengčiausi, kad mokyklų neuždarinėtų. Kaimo mokyklos, bibliotekos – kultūros židinėliai, daryčiau viską, kad jos čia būtų.
Problema ir darbo vietų trūkumas. Reikėtų pritraukti užsienio investuotojus, kurie kurtų gamyklas, mokėtų normalius atlyginimus, kad žmonės norėtų čia dirbti, gyventi, o dabar jiems reikia važinėti į Panevėžį surinkinėti laidų.
Jei taptum mere, koks būtų pirmas Tavo darbas?
Surengčiau žmonėms šventę susipažinimo proga. Renginių daugėja, bet vis dar trūksta. Nebėra miesto šventės, kuri suburtų visus miestelėnus, taip pat konkrečiai šeimoms skirtų renginių. Nėra kur praleisti laiko su vaikais, norėtųsi kažkokio mamas, tėčius ir vaikus jungiančio dalyko.
O jei imtume ir pasvajotume. Turi utopinių Kupiškio idėjų?
Visas pakeles, bent pagrindinių kelių, apsodinčiau gėlėmis. Iš karto miestas taptų puošnus, būtų smagiau gyventi. Neseniai girdėjau, kad Šiaurės Korėjoje, siekiant įdarbinti žmones, jiems liepta gėlėmis apsodinti visą magistralę. Įdarbinčiau visus bedarbius kupiškėnus. Kai patys dirbtų, brangintų savo darbą ir nerautų gėlių. Taip pat išasfaltuočiau visus žvyrkelius, kelių problemų tikrai yra labai daug. Tvarkingoms, nepasiturinčioms šeimoms pasodinčiau didelį daržą. Tie, kurie sunkiai verčiasi, galėtų simboliškai susimokėję ar už dyką gauti nemokamai visokių daržovių, bet jie patys turėtų ateiti ir jų prisiskinti. Jei daržovių liktų, jas galima būtų atiduoti supirkėjams ir iš gautų pinigų jaunimui, kurie dirbtų anksčiau minėtame medelyne, būtų galima mokėti išmokas.
1 | 2017-10-08
|
nepatinka jin visai