Kupiškėnai didžiuojasi turėdami įspūdingo grožio marias, tačiau pailsėti prie jų dažniausiai traukia šiokiadieniais, nes esant geram orui savaitgaliais pakrantes nugula žmonės, atvykstantys iš gretimų rajonų.
Daugumai vietinių Lėvens tvenkinys nėra ta vieta, kurioje jie lankosi kiekvieną dieną. Neretai pasiryžta nuvykti ten vaikų ar anūkų prašymu. Tačiau kai kurie ne vienerius metus laikosi tradicijos Kupiškio pasidžiavimą pasiekti bent kartą per savaitę ir netgi esant blogam orui panyra į Lėvens tvenkinio vandenis.
Audinga SATKŪNAITĖ
Priklausomi nuo oro
Poilsiautojus neretai seka prie marių esančios kavinukės savininkės Solveigos Jančiauskaitės budri akis. Ji pastebi, kad žmonių srautai prie Lėvens tvenkinio priklauso nuo oro.
„Atsižvelgiant į šios vasaros orus, turbūt visiems aišku, kad veiksmas prie Kupiškio marių nebuvo labai intensyvus. Pastaruoju metu pakilus oro temperatūrai, išsyk pasijuto pagyvėjimas. Visgi žmonių elgesį sunku nuspėti. Net geras oras negarantuoja jų antplūdžio“, – kalbėjo Solveiga.
Anot jos, apniukusiu ar vėsesniu oru kupiškėnai nėra linkę net išeiti pasivaikščioti. Itin retais atvejais pastebimas vienas kitas vyresnio amžiaus praeivis ar jų pora. Kavinukės „Marių terasa“ savininkė neslepia, kad pas ją dažniausiai užsuka žmonės, atvažiavę iš aplinkinių rajonų.
„Jei geras oras savaitgalį, tai vietinių paplūdimyje būna mažuma. Jie dažniausiai marias atakuoja šiokiadieniais, nors antplūdžio jų niekuomet nepastebėjau. Taigi darbo dienomis gyvename gana ramiai ir laukiame savaitgalio. Jei tuo metu būna prastas oras, tuomet laukiame kitų poilsio dienų“, – sakė pašnekovė.
S. Jančiauskaitės tikinimu, tenka išgirsti vietinių žmonių nusiskundimų ar dejonių, kad kavos ar kitų maisto produktų kainos kavinukėje esą nemažos, tačiau miesto svečiams jos niekuomet neužkliūna. „Stengiamės kainų nekelti ir tam tikrų maisto produktų kainas deriname, kad jos būtų tokios, kaip prekybos centruose. Norime, kad žmonėms iš paplūdimio nereikėtų vykti iki parduotuvės, kad jie turėtų galimybę skanumynų nusipirkti pas mus“, – tvirtino Solveiga.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“