NIKITAI KUPIŠKIS – TIK TARPINĖ STOTELĖ

Nikita Mininas svajoja pamatyti daug pasaulio šalių.
Autorės nuotrauka

„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“

Miesto veidas – pagrindinė jo gatvė. Kupiškyje šis vaidmuo tenka Gedimino gatvei. Ji prasideda nuo bažnyčios ir Etnografijos muziejaus ir tęsiasi iki pat geležinkelio. Abipus šios gatvės išsidėstę ir pramoniniai, ir kultūrinės paskirties pastatai, yra paštas, daug parduotuvių, kavinukė ir picerija.

Prie šios gatvės stovinčiame name gyvena ir mūsų jaunasis pašnekovas Nikita Mininas. Su juo pasikalbėjome ne tik apie jo gyvenamąją vietą, bet ir apskritai apie Kupiškį, apie tai, kas šiame mieste jam labai patinka, ką norėtų keisti, apie vaikino ateities planus ir svajones.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Nikitai ypač patinka pagrindinės Kupiškio gatvės centrinė dalis. Pasak jo, iš čia greitai pasiekiami visi draugai, parduotuvės. Gražus vaizdas atsiveria į Kupą iš daugiabučio namo, kur jis gyvena. Čia pat ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštė, tiesa, šiuo metu labai apleista, bet vis tiek svarbi žmonių traukos vieta.

Vaikinui nepatinka įvažiavimo keliukas iš Gedimino gatvės prie namo laiptinių, kur jis gyvena. Ten kelio danga ganėtinai prasta, beveik nėra šaligatvių, nelabai saugu iš tos pusės laviruojant tarp pastatytų automobilių nusigauti iki picerijos laiptų.

Nepatinka jam ir priešais namą stovinti dujų saugykla. Galėtų ji būti kur nors tolėliau, bet to neįmanoma pakeisti, nes aplinkui daug kitų pastatų. Nebent šios saugyklos būtų galima atsikratyti, jei visi gyventojai dujines virykles pasikeistų į elektrines arba maistui gaminti namuose naudotų kokį nors kitą alternatyvų būdą.

Pasak Nikitos, gerai, kad Kupiškyje jau yra nemažai atnaujintų pastatų. Bus atnaujinamas ir daugiabutis namas, kuriame jis gyvena. Vaikinas norėtų, kad jis būtų nudažytas pilka, juoda ir balta spalva. Toks spalvų derinys jam labai gražus.

Bene labiausiai Kupiškio įvaizdį darko apleista autobusų stotis. Jei turėtų galių, tai nieko nelaukdamas čia viską keistų iš pagrindų.

„Labai norėčiau, kad kuo greičiau būtų atnaujinta miesto centrinė aikštė. Labai pasigendu fontanų. Jie antri metai neveikia. Bijau, kad šiai aikštei neatsitiktų taip, kaip žadėtam baseinui, kurio, matyt, dėl finansų stokos Kupiškis nebeturės. O būtų gerai ta stebuklinga lazdele mostelėti ir situaciją pakeisti. Man gaila, kad nukirto aikštėje augusią išlakią eglę. Ją galima buvo puošti per Kalėdas. Visgi tikiuosi, kad ši aikštė pagražės, kad ten atsiras nauja vaikų žaidimų aikštelė, gal ir rampa riedutininkams, dviratininkams ir panašių ekstremalių užsiėmimų mėgėjams“, – išsakė savo norus ir nuogąstavimus pašnekovas.

Nikita – kūrybingas jaunuolis. Jis mėgsta fotografuoti, laisvalaikiu didžėjauja Kupiškio jaunimo centre, turi daug draugų. Deja, pasilikti Kupiškyje gyventi neketina.

„Iki aštuonerių metų gyvenau Latvijoje, Gulbenės rajone. Dabar irgi ten kaskart apsilankau. Į Kupiškį, mamos gimtinę, atvažiavau, kai man buvo aštuoneri. Turėjau eiti į antrą klasę, bet nemokėjau lietuviškai, todėl vėl atsidūriau tarp pirmokų ir mokiausi iš naujo. Kitais metais baigsiu dešimtą klasę. Man sukaks aštuoniolika metų. Tada ketinu pradėti savarankišką gyvenimą. Kupiškyje nepasiliksiu. Čia jaunimui nėra didelių perspektyvų, man čia stinga saviraiškos erdvės. Nevilioja manęs ir gyvenimas kitoje Lietuvos vietovėje ar Latvijoje. Šiuos kraštus daugmaž pažįstu. Važiuosiu į Škotiją pas seserį Agniją dirbti greito maisto restorane. Vėliau planuoju baigti koledžą ir studijuoti prodiusavimą bei fotografiją. Labai mėgstu keliauti. Mane traukia dar nepažinti kraštai. Norėčiau ilgiau apsistoti ir pagyventi Vokietijoje, pamatyti Braziliją. Vilioja kelionės po visą pasaulį“, – pasakojo apie savo ateities svajones vaikinas.