NUTRIJOMS LAIKYTI KOMERCIJOS TIKSLAIS – REIKIA LEIDIMO

Nuo 2016 m. nutrijos yra paskelbtos Europos Sąjungos invazine gyvūnų rūšimi, todėl ir jų augintojai Lietuvoje turėtų suskubti jas realizuoti arba gauti leidimą laikyti komercijos tikslais. Tokį leidimą įgaliota išduoti Aplinkos apsaugos agentūra.

Pasidomėjome, ar Kupiškio rajone šiuo metu kas nors laiko nutrijas.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Kupiškio valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos pateiktais duomenimis, rajone tik vienas žmogus deklaruoja laikąs 15 motininių nutrijų.

Pasak šios tarnybos veterinarijos gydytojos-inspektorės Vidos Kaupienės, po vieną kitą nutriją, matyt, laiko ir daugiau gyventojų. Visgi šis gyvūnas nebėra toks populiarus kaip ankstesniais laikais.

Nutrijos iš arčiau

Apsilankėme Kreiveniškių kaime pas nutrijų augintoją Danguolę Rastauskienę. Moteris sakė, kad šiuos gyvūnus laiko tik savo reikmėms. Šiuo metu jų yra apie 30. Nutrijos veda jauniklius du kartus per metus. Nėštumas trunka apie 3 mėnesius. Vadoje būna apie 4–5 nutriukus, labai retai – 7–9.

„Anksčiau buvo labai populiarūs nutrijų kailiniai, liemenės. Dabar jų kailio niekas nebevertina. Nutrijas aš pradėjau laikyti maždaug prieš dešimt metų mėsai. Nutriena tikrai skani, be jokio specifinio kvapo mėsa. Kai kas jos nevalgo. Gal dėl to, kad neįprasta. Man ji daug geresnė už triušieną. Labai skani uodega, tik daug vargo iš jos valgį paruošti. Kitais metais žadu atsisakyti arba labai mažinti nutrijų. Ir tos mėsos apskritai mažiau norisi valgyti“, – kalbėjo moteris.

Ji nusivedė prie didelio aptvaro, kur įsirausęs į šiaudų ritinius karaliavo nemažas jos nutrijų pulkas. Šeimininkei pamėtėjus į aptvarą morkų ilgauodegės ėmė lįsti iš visų pakampių. Būnant prie šių gyvūnų aptvaro net nesijautė jokio specifinio kvapo.

Pasak Danguolės, nutrijos labai rūpestingai prižiūri savo jauniklius. Negirdėjusi ir nemačiusi, kad bent vieną nuskriaustų ar suėstų. Didžiausi jauniklių priešai lapės ir katinai. Nutrijos labai mėgsta švarintis. Jos nuolat kedena savo paslėpsnius, turškiasi vandenyje, tačiau vandens vonias greitai priteršia. Joms nelabai rūpi aplinkos švara, svarbiau, kad pačios gerai atrodytų ir būtų švarios. Nutriukus irgi paniurko vandenyje.

Šie gyvūnai ir žolę ėda gana manieringai. Laiko stiebelį tarp letenėlių ir skabo po vieną žiedelį. Mėgsta usnis, visokias daržo atliekas. Šeimininkė neduoda joms bulvienojų, pomidorų lapų, nes nuodingi. Jos neėda ir varnalėšų, dilgėlių. Žiemą ėda grūdus, morkas, burokus.

„Vieną kartą laikėme nutrijas kartu su keliais triušiais. Tai jie labai gražiai kartu sugyveno. Triušiai buvo įsikūrę pirmame šiaudų ritinių aukšte, o nutrijos – antrame. Nelabai vieni į kitus kreipė dėmesį ir gyveno kas sau“, – pasakojo D. Rastauskienė.

Ji pridūrė, kad nutrijų aptvaras turi būti per kastuvą įleistas į žemę, kad šie gyvūnai nepasiraustų po tvora. Šiaip pabėgusių iš aptvaro nebuvo. Nelabai toli ir nubėgtų. Aplinkui apstu lapių. Tai nutrijos joms geras patiekalas būna. Viena lapė buvo į aptvarą įsisukusi ir kelias nugalabijusi paliko, per sunkios buvo išsitempti.

Danguolė išgirdusi, kad nutrijos invazinė rūšis, tik nusijuokė. Anot jos, tai ne bebras graužikas, visur įsikurti sugebantis savo žemėje. Laisvėje pas mus jos tikrai ilgai neišgyventų, taptų kitų plėšrūnų grobiu.

Pasak moters, leidimų, jei užsiimi komercine veikla, reikėjo ir visada reikia. Taigi, tai nėra jokia naujiena.

Aplinkos ministerijos komentaras

Į Europos Komisijos patvirtintą ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys, kurios aptinkamos Europos Sąjungos šalyse. Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai invazinės rūšys įtrauktos į šį sąrašą, leidžiama tik gavus atitinkamą leidimą, kurį išduos Aplinkos apsaugos agentūra.

Šias invazines rūšis, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką. Kadangi į minėtą sąrašą yra įtraukta gyvūnų ir augalų rūšių, kurias turi privatūs asmenys, zoologijos ir botanikos sodai ar kitos organizacijos, Europos Komisija šių rūšių savininkams nustatė pereinamuosius laikotarpius.

Pavyzdžiui, asmenys, komercijos tikslais laikantys invazines rūšis, kurias įsigijo prieš jas įtraukiant į Europos Sąjungos susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, turės jas ne vėliau kaip per dvejus metus perduoti, parduoti asmenims, kurie turi EK leidimą tas rūšis laikyti, arba per vienerius metus nuo rūšies įtraukimo į šį sąrašą pagal nustatytus reikalavimus perduoti kitiems asmenims naudoti nekomerciniais tikslais, arba laikyti ūkiniais tikslais.

Nutrijos natūraliai paplitusios Pietų Amerikoje, o į Europą buvo atvežtos XIX a. pabaigoje ir laikomos dėl mėsos ir kailio. Šis graužikas sveria 5–9 kg, gyvena apie 8 metus. Per metus atsiveda dvi vadas po 5–6 jauniklius.

Gamtoje nutrijos veisiasi šalia negilių, lėtai tekančių vandens telkinių, kuriuose jos maitinasi, slepiasi nuo kaitros ir nuo plėšrūnų. Tarp kranto augalų jos stato laikinas buveines – lizdus arba krantuose išsikasa urvus. Nutrijos nekaupia atsargų žiemai, ištisus metus maitinasi vandens arba priekrantės augalais. Jeigu trūksta sultingų augalų, nedideliais kiekiais ėda medžių, krūmų lapus ir jaunų šakelių žievę. Kadangi nutrijos per dieną suėda ketvirtadalį jų kūno masės sudarančio maisto, tad nuėda didelius augalų plotus. Toks nutrijų maitinimasis, rausimas sukelia erozijas ir natūralius vandens telkinius, ypač pelkes, paverčia atviromis vandens buveinėmis.

Lietuvoje nutrijų plitimą stabdo šaltos žiemos, nes jos neprisitaikė gyventi užšąlančiuose vandens telkiniuose, nesiorientuoja po ledu, blogai ištveria šaltį ir skersvėjus.