Vasara – ne tik atostogų, bet ir įvairiausių švenčių, renginių metas. Netrūksta jų ir pas mus. Kas mėnesį organizatoriai pramogų ištroškusius kupiškėnus vis pakviečia į vieną ar kitą didesnį šventinį susibūrimą.
Antai prieš porą savaičių Uošvės Liežuvio saloje nuskambėjo „Superfiesta“. Gal sakyti nuskambėjo – ne visai tikslu, mat vietoje lauktų skambių Lietuvos popžvaigždžių dainų koncerto žiūrovai turėjo laukti… elektros generatoriaus. Dėl jo gedimo vos prasidėjęs pasirodymas nutrūko. Jei ne rajono vandentiekininkai, paskolinę galingą prietaisą, įdomu, kaip viskas būtų pasibaigę. Piktinosi žmonės: kaip rengėjai gali nepasirūpinti tokiu svarbiu dalyku, kodėl atsarginio varianto neturi.
O kaimynai anykštėnai prabilo, kad tokių „Superfiestų“ Anykščiai nebepageidauja, mat jos – žemo kultūrinio lygio, miestas orientuojasi į aukštesnės kokybės renginius.
Praėjusį savaitgalį visa Lietuva šventė Jonų vardines. Joninių šventė visada buvo kupiškėnų mėgstamas renginys, į kurį paprastai susirenkama gana gausiai. Šį kartą vėlgi pasirinktas netradicinis variantas jas švęsti Uoginiuose. Formatas irgi kitoks. „Raganų sąšauka“ – taip skambiai pavadintas renginys. Nežinia, ir kaip tai siejasi su lietuvių nuo seno švęstomis Rasomis (atėjus krikščionybei sutapatintomis su Jonų varduvėmis). Beje, tikroji Rasos šventė Kupiškyje buvo – ant piliakalnio ji švęsta birželio 25-ąją. Su tradiciniu kupoliavimu, paparčio ieškojimu, vainikų pynimu, laužu. Tik įdomus sprendimas – iki paryčių paparčio žiedo ieškojus į darbus beveik bluosto nesudėjus pirmadienį skubėti kažin ar smagu. Bet grįžkime prie raganų. Matyt, tai buvo dar vienas bandymų „įveiklinti“ pastatytą ir užmarintą Uoginių amatų centrą. Įpūsti į jį gyvybės bandoma seniai, bet duris jis dažniausiai praveria edukacinių užsiėmimų dalyviams. Ar tada, kai ten nukeliami žmonių pamėgti renginiai. Kai burnojama, kad toli nueiti į renginius, organizuojamus prie Kupiškio marių, su tuo sutikti sunku, tačiau šis atvejis kitoks. Jau reikia pagalvoti, kaip nuvykti į atokią vietą. Tiesa, į Joninių šventę kursavo mikroautobusas. Susimokėjęs 1,70 Eur galėjai nuvažiuoti, tiek pat – ir atgal, ne pėsčiomis juk. Kai kas sakys, kad į masinę šventę nuėjęs dar ne tiek kokiam skanėstui ar gėrimui išleisi, bet ir tie beveik keturi eurai – žmogui iš kišenės. Juolab kad nemokamų renginių pas mus beveik ir nebeliko.
Spalvingų vasaros šventinių renginių maratoną pratęs Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiai, o viską vainikuoti turėtų šiemet antrą kartą rengiamas festivalis „Stichijos“. Šį kartą – kitoks, vyksiantis, kaip žadama, kartu su įspūdingomis vandens laivų lenktynėmis. Valdžia džiūgauja iš Zarasų į Kupiškį persiviliojusi šio brangiai kainuojančio sporto entuziastus. Tikinama, kad aukšto lygio sportinės varžybos į Kupiškį sutrauks kelis šimtus dalyvių, o dar kiek žiūrovų. Tik nežinia, ar leidimas iš Aplinkos ministerijos gautas. Anot vieno valdžios atstovų, galima ir be jo varžybas rengti, užteks tik baudą susimokėti. Tik štai dėmė liks. Ar ne per daug tų nenuplaunamų dėmių?
Kitais metais švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šalies premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad ši iškili data turėtų būti minima ne formaliai, o sukuriant realią ir dinamišką šventę visos Lietuvos žmonėms.
Po truputį specialiai šiam reikalui rajone suburta komisija irgi pradėjo dėlioti valstybės šimtmečio minėjimo programą. Tik paklausius pirminių pateiktų idėjų, bendras įspūdis toks – nuobodu. Valdžios siūlymas – „topiniai“, išskirtiniai renginiai. Kol kas atrodo, kad daugelį „amžinų“ bus ir bandoma pritempti prie šimtmečio renginių programos. Tuo tarpu novatoriškų (bent kol kas) negirdėti. Gal išskyrus vieną – parengti šimto lankytinų Kupiškio vietovių maršrutą. Gal ir atsiras vienas kitas entuziastas, kuris nepagailės savo laiko ir apžiūrės pačius žymiausius rajono kampelius. Tačiau norėtųsi, kad ši šventė sutelktų, vienytų. Visus kupiškėnus, kelias kartas. Kad Vasario 16-oji taptų tikra, įsimenančia švente mažam, jaunam, senam. Ar švęsime valstybės šimtmetį taip, kad ilgai atsimintume visi? Pamatysime.
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ