Autorės nuotrauka
„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“
Gatvių gali būti įvairių – gražių, purvinų, apleistų, saulėtų, margaspalvių, triukšmingų, tylių ir gaudžiančių nuo žmonių ir automobilių gausos. Jei reikėtų nupiešti savo svajonių gatvę, kiekvienas tikriausiai ją įsivaizduotume skirtingai.
Su kupiškėne gimnaziste Rugile Sirvydyte, meniškos sielos mergina, pabandėme pafantazuoti gatvės tema. Žinoma, neužmiršome ir realybės.
Ar žmogui svarbu, prie kokios gatvės stovinčiame name jis gyvena?
Iš dalies tai svarbu. Pirmiausia mąstant apie tai į galvą šauna saugumo klausimas. Taigi labai svarbu, kas yra tavo kaimynai, ar jie draugiški, bendraujantys, ar nusiteikę negatyviai, uždari, neprognozuojamo elgesio ir kelia grėsmę aplinkiniams. Pastarųjų kaimynystėje gyvendamas nesijausi labai saugiai, būsi apniktas blogų emocijų ir pats.
Antra vertus, jei esi stipri asmenybė, tai nekreipsi į visa tai dėmesio, gyvensi savo gyvenimą ir bendrausi su tais, kurie to nori ir yra pozityvūs žmonės. Gal pabandysi rasti kontaktą ir su nepritampančiais prie kitų kaimynais?
Kokia būtų Tavo svajonių gatvė?
Prie mano svajonių gatvės pastatytuose namuose gyventų žmonės altruistai, padedantys kitiems, nemokantys meluoti ir sugebantys nemiegoti visą parą. Ta gatvė tam tikru metu galėtų virsti įvairių vaisių – bananų, abrikosų, apelsinų, obuolių alėja.
Tai būtų meno žmonių gatvė, kur jie galėtų pasireikšti ją tobulindami ir gražindami. Vieni tapytų įspūdingais paveikslais, ne grafičiais, namų sienas. Antri garsių žmonių sentencijomis arba savo eilėraščių posmais didžiulėmis raidėmis išrašytų ten šaligatvius. Ant aukščiausių pastatų būtų užkelti teleskopai stebėti žvaigždėtam dangui. Krintant žvaigždėms, ten išsakytume savo norus, kurie vėliau būtinai išsipildytų. Trumpai sakant, tai būtų menais nuklota gatvė.
Ar Tavo gatvė toli nuo tokių fantazijų?
Gyvenu Kupiškyje, Vytauto gatvės gale stovinčiame name. Tai gana rami gatvė. Gaila, bet retkarčiais ramybę sudrumsčia kaimynystėje įsikūrusio ūkininko gamybinių pastatų signalizacijos kauksmas, o nuo vidurvasario iš ten atsklindantis ir kitoks gamybinis triukšmas. Bet visa tai galima iškęsti.
Man patinka, kad gyvenu netoli parkelio prie Kupos upės. Ten galiu pavedžioti savo šunį. Aplinkui mane supa geri ir draugiški kaimynai.
Ką savo gatvėje keistum, jei galėtum?
Kalbant realiai, gatvė iš dalies tvarkinga, apgenėti medžiai. Dar yra ir tvarkytinų vietų. Labai norėčiau, kad atsirastų kažkoks būdas, kuris sumažintų mano minėtą gamybinį triukšmą vasarą.
Ekspromtu improvizuojant, fantazuojant, tai po visa Vytauto gatve įrengčiau bunkerį, kur tos gatvės gyventojai galėtų pasislėpti nuo stichinių nelaimių, karo veiksmų ar ateivių invazijos. Tai įgyvendinčiau, jei turėčiau beribį pinigų maišą. Bunkeris turėtų būti pastatytas iš labai griovimui atsparių medžiagų, su gera ventiliacijos sistema. Ten turėtų būti sukaupta pakankamai maisto, geriamo vandens atsargų, kad žmonės galėtų išgyventi ne savaitę ar dvi, bet ne mažiau kaip 15 metų.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ