Jurgitos Banionienės nuotrauka
„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“
Gatvė, kur prabėgo pats smagiausias laikas – vaikystė, dažnam yra tokia pat brangi ir miela kaip gimtas miestas, o čia gyvenantys žmonės – lyg giminės.
Nuo mažens Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinė Gintarė Marmokaitė gyvena Aukštupėnuose, Aukštupio gatvėje. Ką jaunas žmogus apie ją mano, ar norėtų čia kažką keisti?
Gintare, kokias asociacijas Tau sukelia žodis – gatvė?
Jis man labiausiai primena savus namus, kuriuose užaugau, žmones, su kuriais bendravau. Grįžta vaikystės prisiminimai – kaip toje gatvėje žaisdavome, mėtydavome kamuolį ir pan. Mano asociacijos, susijusios su žodžiu – gatvė, šiltos.
Papasakok apie Aukštupio gatvę. Ar seniai čia gyveni?
Nuo kūdikystės gyvenau Juodpėnuose, tad to laiko nepamenu. Visa vaikystė pralėkė būtent Aukštupio gatvėje. Kol dar buvau maža, gatvėje augo daug vaikų, būdavo tikrai linksma. Dabar ji niūroka – visi užaugo, išvyko. Pas mus šiuo metu labai ramu, dėl to net truputį keista.
Mano nuomone, gatvė – tai pirmiausia žmonės, kurie čia gyvena. Jų nėra labai daug, vieni kitus gerai pažįstame – šiltai bendraujame, pasisveikiname, paklausiame, kaip sekasi. Dėl to smagu. Yra nemažai senolių, jie dažniausiai bendrauja savo amžiaus grupėje, bet pasikalba ir su mumis.
Aukštupėnuose gyventi man patinka. Jauku, tik nebėra šurmulio, jo pritrūksta.
Įsivaizduok, kad gali savo gatvėje ką nors pakeisti. Ką keistum?
Norėtųsi daugiau gyvumo, dažnesnio bendruomenės susiėjimo, dar šiltesnio bendravimo. Pavyzdžiui, galėtume švęsti kaimynų dieną.
Didelių pokyčių gatvei nereikia – ji išasfaltuota, yra kelios duobės, bet man tai netrukdo. Tiesa, kartais apšvietimo trūksta, žiemos vakarais retkarčiais dingdavo šviesa.
Netoli mano namų yra sporto klubo „Pagardai“ tinklinio aikštelė, Kupiškio marios, tad veiklos yra. Smagiausia vasarą, nes čia vyksta įvairios varžybos, groja muzika – gatvė iškart tampa gyvesnė.
Esu meniškos sielos žmogus, tad man savo gatvelėje trūksta meninių akcentų, pavyzdžiui, vaikų išpiešto šaligatvio. Aukštupėnuose yra buvęs vaikų darželis. Pastatas niūrus, linksma būtų padaryti spalvingesnį. Reikėtų pasidomėti Aukštupėnų atsiradimo istorija ir piešinį susieti su juo.
Dar norėtųsi kokio gražesnio gamtos kampelio – sutvarkytos, medžiais apsodintos poilsio vietos, parkelio. Turime savo beržynėlį, ten yra suoliukai, laužavietė, kartais gyventojai jį sutvarko, bet jis nėra nuolat prižiūrimas. Būtų gerai suoliukus ir laužavietę atnaujinti. Kuo daugiau būtų tokių vietų – tuo daugiau veiklos. Parkelis taptų poilsio vieta senyvo amžiaus žmonėms, o įrengus žaidimų aikštelę būtų kur praleisti laiką ir vaikams. Tai tiesiog galėtų tapti puikia šeimų pasibuvimo vieta.
Gal turi kokią utopinę idėją, kuri tavo gatvę, visus Aukštupėnus padarytų išskirtinius?
Pastatyčiau čia meno centrą. Jame galėtų užsiimti ne vien vaikai, bet ir jų tėvai, senoliai. Po vienu stogu tilptų muzika, teatras, šokiai, senovės paveldas.
Įsivaizduoji save, gyvenančią kitur, ne Aukštupėnuose?
Man gerai čia, kur esu dabar. Kartais pagalvoju, kad norėčiau gyventi ten, kur daug draugų, pažįstamų, arčiau gimnazija – pačiame miesto centre.
Ką manai apie savo gatvės pavadinimą, ar jis tinkamas?
Skamba labai gražiai: Aukštupėnai ir Aukštupio gatvė. Manau, puikiai tinka.
Kas labiausiai charakterizuoja Aukštupio gatvę?
Mus išskiria klubas „Pagardai“. Sporto bendruomenė šią vietą Kupiškyje gerai žino.
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ