Suaktyvėję kupiškėnai tautodailininkai ne tik kuria ir savo kūryba džiugina parodų lankytojus, rengia edukacines programas. Nuo praėjusios vasaros jie puoselėja ir idėją įkurti savo būstinę. Tokios vietos, kur liaudies menininkai galėtų eksponuoti savo darbus, rinktis, viešinti veiklą, seniai nėra. Patalpos yra – laukia tik nemažas darbas norint jas paversti tinkamomis ir jaukiomis.
Pasiūlė bendraminčiams
Senas Vilniaus gatvės namas, pažymėtas ketvirtu numeriu, yra būtent ta vieta, kur tautodailininkai numatę įsikurti. Šiame name kurį laiką veikė liaudies meno studija „Židinys“, įkurta 2001 metais. „Kad rajono Savivaldybė galėtų tautodailininkams skirti patalpas, reikėjo steigti nevyriausybinę organizaciją, todėl „Židinys“ ir atsirado. Parėmė rajono Savivaldybė – skyrė lėšų remontui. Čia vykdavo parodos, tautodailininkų suėjimai, bet ilgainiui viskas nunyko, patalpos liko tuščios“, – pasakojo tautodailininkė Irena Vapšienė, gyvenanti antrame šio pastato aukšte. UAB „Kupiškio vandenys“ priklausiusios patalpos ilgai buvo tuščios. Apleistos jos virto kone benamių landyne. Pasak I. Vapšienės, nesaugu buvo gyventi, tad jas įsigijo moters sūnus. Dabar buvusioje liaudies meno studijoje tautodailininkė yra įsirengusi jaukias dirbtuves. Patalpos nekūrenamos, tad tik orams sušilus gali ateiti čia darbuotis – pina iš vytelių, tapo, dirba su moliu.
Nenaudojamos vietos daug, tad I. Vapšienei ir kilo mintis jas pasiūlyti bendraminčiams tautodailininkams. Idėją entuziastingai sutiko jų vadovė Virginija Jurevičienė.
Sava būstinė – būtinybė
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus pirmininkė tikino, kad būstinė mūsų krašto liaudies menininkams labai reikalinga. „Dabar mūsų susirinkimai vyksta Kupiškio etnografijos muziejuje. Labai šiuo bendradarbiavimu džiaugiamės, mus visada mielai priima, gražiai bendradarbiaujame, bet čia galėtume bet kada susirinkti pasikalbėti, aptarti reikalus, rengti įvairias edukacines programas. Svarbiausia – turėtume ekspozicijų vietą. Galėtume eksponuoti tautodailininkų darbus.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ