Sužinok, mąstyk, rinkis
Savanorystė, savanoriška veikla (voluntariatas) – tai savo noru pasirinkta veikla, už kurią negaunamas finansinis atlygis ir kuri yra naudinga kitam žmogui. Pagrindinės priežastys, skatinančios žmones užsiimti savanoriška veikla, – tai noras padėti kitiems, būti reikalingiems, prasmingai praleisti laiką, rasti naujų draugų ar bendrauti su žmonėmis. Be to, per savanorystę kiekvienas gali išmėginti skirtingas mokslo, darbo sritis ir įgyti profesinės patirties.
Savanorystė neieškantiems naudos
Žmogus, atliekantis tam tikrus darbus savanoriškai ir nesitikėdamas už tai atlygio, vadinamas savanoriu. Pagrindinis tokio žmogaus tikslas – siekti visuomeninės naudos, bet ne asmeninės. Tai yra viena prigimtinių žmogaus savybių – padėti kitiems, kad pats galėtų jaustis laimingas.
Įvairiose valstybėse savanorystės paplitimas yra skirtingo lygio, o ir pats jos suvokimas iš dalies skiriasi. Tik visur savanorystės veikla yra panaši, o pats procesas svarbus valstybės ekonomikai, nes be didelių išlaidų sukuriamas vidaus produktas, suteikiamos žinios asmenims, vyksta kultūrinis švietimas.
Savanoriška veikla labai populiari senas tradicijas turinčiose demokratijos šalyse. Lietuvoje į tai gana dažnai dar žiūrima nepatikliai, nors erdvės savanoriškai veiklai yra nemažai – tai ir nevyriausybinės organizacijos, ir religinės ar vietos gyventojų bendruomenės.
Visuomenės apklausų duomenimis, 87 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad savanorystė gerbtina, tačiau tik apie 50 proc. yra dalyvavę bent vienoje savanoriškoje veikloje.
Įdomiausia savanorių veiklos sritis – aplinkos apsauga ir tvarkymas.
Minima savanorystės diena
Kiekvienų metų gruodžio 5-ąją pažymima Tarptautinė savanorių diena.
Lietuvoje Savanoriškos veiklos įstatymas įsigaliojo 2011 metų rugpjūčio 1 dieną. Šis įstatymas nustato savanoriškos veiklos ypatumus ir principus, savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus teises ir pareigas, veiklos organizavimo tvarką, draudimo, savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo būdus.
Savanoriškas darbas yra atlyginamas ne materialiais dalykais, o žiniomis, patirtimi, įgūdžiais bei emocijomis. Savanoryste grindžiama veikla laikoma vienu pilietinės visuomenės pagrindų. Tai neprieštarauja ir rinkos ekonomikos teorijai: asmeninė iniciatyva, kylanti iš paties žmogaus pastangų, yra vertintina labiau už veiklą, kuri yra primetama kitų asmenų arba kuri yra prisiimama verčiant išorės veiksniams – įkalbinėjimams, psichologiniam spaudimui.
Padeda atskleisti gebėjimus
Pasaulyje daug kas veikia mainų principu. Žmonės dirba įvairiausius darbus, o vėliau už tai gauna pinigų. Dažnai darbo „gerumas“ yra vertinamas pagal atlyginimą – pinigų sumą. Egzistuoja ir kitoks darbo pobūdis – savanorystė, už kurią pinigų niekas nemoka, tačiau savanorių būrys vis tiek didelis. Tad ką suteikia savanoriška veikla ir ar tikrai materialus užmokestis yra geriausias atlygis už darbą.
Savanorystė yra šios dilemos sprendimas, ji suteikia progą išmėginti, galbūt net atrasti savo gebėjimus. Tai patirtis, įgūdžiai, kurie pravers ne tik gyvenime, bet ir ieškant darbo.
Nuolat matome skelbimus ir girdime pranešimus apie savanorystę įvairiose įstaigose ar organizacijose. Tikriausiai daugelis yra apmąstęs galimybę padėti kitiems, pasidalyti savo žiniomis, padaryti kažką gero ne tik savo labui.
Plati sąvoka
Savanorytė – altruistinė veikla, dalies savo laiko, energijos, žinių ir asmeninės patirties atidavimas dirbant visuomenei naudingą darbą, negaunant už tai jokio piniginio atlygio. Savanoriška veikla gali būti ir nedidelė, pavyzdžiui, pagalba vienos dienos trukmės renginyje, arba didesnė, kai tam skiriama keletas valandų savo laisvalaikio kas savaitę ar net kasdien.
Kas gali būti savanoris? Savanoriu gali tapti bet kokio amžiaus, lyties, religinių ar politinių įsitikinimų asmuo, norintis plėsti savo akiratį, prisidėti kuriant geresnę ir socialiai atsakingesnę visuomenę, įgyti naujų pažįstamų ir naudingos patirties, nesiekiantis už atliekamus darbus gauti jokios materialinės naudos sau.
Kodėl verta tapti savanoriu? Visi žmonės, tampantys savanoriais, gali pasakyti daugybę skirtingų priežasčių, kodėl nusprendė pagelbėti tiems, kuriems to labai reikia, tačiau dažniausiai minimi motyvai yra šie: noras aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą; žinoti, kad gali padėti; noras pasisemti naujos patirties; naujų išbandymų troškimas; noras realizuoti savo gebėjimus naujoje, dar neišbandytoje srityje; naujų pažinčių, draugų paieškos; tikėjimas, kad dirbant savanorišką darbą gali pakeisti gyvenimus; tobulinti asmeninio būdo savybes.
Šį sąrašą galima tęsti ir bet kokia priežastis užsiimti savanoriška veikla yra sveikintina.
Būtina apsispręsti
Norint tapti savanoriu, būtinos dvi sąlygos: asmuo turi būti apsisprendęs skirti savo laiką visuomenei ir jos reikmėms, nesitikėdamas jokio piniginio atlygio, ir antra – asmuo turi atrasti kitą asmenį ar organizaciją, kuriai reikalinga savanorio pagalba.
Be to, savanoriai gali būti vyresni kaip 14 metų Lietuvos piliečiai ir mūsų šalies teritorijoje teisėtai gyvenantys užsieniečiai.
Asmenys, jaunesni kaip 18 metų, gali dalyvauti savanoriškoje veikloje, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą.
Savanoriui kvalifikacija nėra būtina, išskyrus tokį savanoriškos veiklos pobūdį, kuris reikalauja specialios kvalifikacijos pagal kitus teisės aktus arba pagal savanoriškos veiklos organizatorių reikalavimus.
Viena tokios veiklos organizatoriaus pareigų – sudaryti su savanoriu savanoriškos veiklos sutartį, jeigu kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos ir jei sudaryti sutartį pageidauja viena iš šalių.
Sutartyje gali būti susitariama dėl savanoriškos veiklos trukmės ir laiko, išlaidų kompensavimo, kitų sąlygų.
Savanorystė Lietuvoje
Nusprendėte tapti savanoriu? O gal vis dar abejojate? Jei svarstote ir turite klausimų – kai kuriuos atsakymus į kylančius klausimus galima rasti svetainėje www.buk-savanoriu.lt, o jei atsakymo nerandate – rašykite el. paštu [email protected].
Svetainė www.buk-savanoriu.lt skirta visiems geros valios žmonėms, kurie nori ir gali dalį laiko, energijos, žinių, gabumų skirti visuomeniniams tikslams, o taip pat organizacijoms, kurios norėtų pasikviesti savanorius pagalbininkus.
Užsiregistravę galėsite rasti savanorystės skelbimus visoje Lietuvoje, sužinoti daugiau apie organizacijas ir gauti kvietimus savanoriauti.
Taip pat ieškoti informacijos galima svetainėje www.savanoriaujam.lt.
Jeigu turite naujienų ir norite pasidalyti skelbimu su tais, kurie domisi savanoryste, galite rašyti į tinklalapį. Be to, galima pasidalyti patirtimi su tinklalapio skaitytojais. Ir jeigu neradote savanoriškos organizacijos, šiame tinklalapyje galima surasti organizaciją, kuri ieško savanorių.
Tinklalapis www.zinauviska.lt atstovauja „Eurodesk“ ir yra Europos jaunimo informacijos tinklas, veikiantis 34 Europos šalyse. Čia teikiama išskirtinė europinė informacija, skirta jaunimui ir dirbantiems su jaunimu.
Savanorystė ne Lietuvoje
Jeigu galvojate savanoriauti ne Lietuvoje, galima pasinaudoti veikiančios Europos savanorių tarnybos (EST) paslaugomis. Ši tarnyba padeda, jeigu ieškote kažko, kas skirtųsi nuo tradicinio mokymosi ar darbo. Arba norite padėti tiems, kuriems reikalinga pagalba, norite tobulinti užsienio kalbą, išmokti dirbti komandoje, įgyti daugiau savarankiškumo bei pasitikėjimo savimi gyvenant ir savanoriaujant kitoje valstybėje. Visa tai galite padaryti dalyvaudami EST projekte.
Tai savanoriškos veiklos programa, pagal kurią jauni žmonės gali išvykti savanoriauti į kurią nors iš Europos valstybių arba už ES ribų. Savanoris gali rinktis iš kelių veiklos sričių, tokių kaip socialinė, menas ir kultūra, sportas, žiniasklaida, aplinkosauga ir kitos.
EST tikslas – padėti jauniems žmonėms įgyti naujos patirties ir sudaryti jiems sąlygas pažinti kitą valstybę, kultūrą, pramokti užsienio kalbų, skatinti plėsti akiratį ir rasti savo kelią.
Savanoriška tarnyba gali trukti nuo 2 iki 12 mėnesių. Jeigu dalyvausite grupiniuose EST projektuose, jie truks nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių.
Savanorystę pagal šią programą gali išbandyti visi, kam 17–30 metų. Dalyvavimas EST projekte savanoriui nieko nekainuoja. Visas su savanorio projektu susijusias išlaidas (apgyvendinimo, maitinimo, kelionės, parengimo, kalbos mokymo išlaidas ir savanorio kišenpinigius) apmoka Europos Sąjungos programa „Erasmus+“.
——-
Autorius: Raimonda MIKUČIONYTĖ