Nuotrauka iš asmeninio albumo
„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“
Monika Murnikovaitė – perspektyvi irkluotoja, įvairiuose respublikiniuose šios sporto šakos turnyruose yra pelniusi nugalėtojos laurus ir užėmusi prizinių vietų. Šįkart su ja pasikalbėjome ne apie sportą, bet apie mokyklą, kurioje mokosi mergina. Visgi sveikos gyvensenos temos pašnekovė nepamiršo. Kitaip ir negalėjo būti, nes rimtai sportuojančiam žmogui tai labai svarbus dalykas. Kaip, beje, ir mums visiems. Taip pat buvo įdomu sužinoti, kaip mergina įsivaizduoja ateities mokyklą.
Mano mokykla. Kas pirmiausia Tau šauna į galvą išgirdus šiuos žodžius?
Mano mokykla – tai vieta, kur einu kiekvieną dieną ir mokausi, tobulėju. Manau, kad taip turi vykti darbas, dėl to mokymąsi galiu prilyginti darbui. Pati šiuo metu mokausi Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje, esu trečio kurso mokinė, baiginėju statybininko (apdailininko) specialybę. Čia esu įgijusi ir vidurinį išsilavinimą. Baigusi mokslus norėčiau padirbėti ir vėl kibti į studijas, tik jau aukštesnėje mokykloje.
Ką dabartinėje mokykloje norėtum keisti, jei turėtum stebuklingą lazdelę?
Mokykla tikrai puiki. Draugiški mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai. Nelabai ir norėčiau ką keisti.
Vis dėlto pastatyčiau autobusų stotelę prie mokyklos. Beveik visi autobusai važiuoja pro šią mokyklą. Nors mūsų mokyklos mokiniai, atvykę į miestą, paleidžiami prie Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos, tačiau vis atsiranda tokių, kurie pasiprašo, kad juos išlaipintų prie pačios mokyklos. Vis tiek pro šalį važiuoja, tad kad ant „plikos“ gatvės nereikėtų autobusui stoti ir visada prašyti, ta stotelė būtų visai neblogai.
Per pertraukas nuo pamokų galime atsikvėpti ant sėdmaišių. Turime ir teniso stalą. Tai puikios poilsio vietos ir lankomiausios. Jei dar tose vietose įjungtų kokį radiją pasiklausyti, tokį, kokį jaunimas labiau mėgsta klausyti, man būtų tobula. Įdomu, ar patiktų kitiems mokiniams ši idėja? Jei nemeluoju, neturime „Wi-Fi“ zonos, tai, mano galva, būtų naudinga mokiniams.
Man patinka, kad mokyklos aplinka labai prižiūrima. Nuolat kažkas atnaujinama. Praeitą pavasarį ir vasarą buvo atnaujinti gėlynai, kurie labai pagražino mokyklos įvaizdį. Kiemo centre yra toks fontaniukas, ten atėjus šiltiems orams pastatomi suoliukai, per pertraukas galima išeiti pasėdėti ir pailsėti nuo mokslų. Išėjusi į lauką jaučiuosi saugi, nes per pertraukas mokyklos teritoriją prižiūri mokytojai. Taigi mokyklos aplinka ir toliau taip turėtų būti tvarkoma, nes man taip patinka.
Mūsų klasės gana išmanios. Visi mokytojai turi po kompiuterį, daugmaž irgi visi turi po projektorių. Užtenka šitų dviejų dalykų, kad pamokos taptų įdomesnės ir mokytojams būtų lengviau jas vesti. Galima daryti beveik viską – demonstruoti skaidres, kuriose surašyta daug informacijos, mums tereikia tik nusirašyti arba bent perskaityti. Rodo ir mokomuosius vaizdo siužetus, kurie man dažnai padėjo labiau suprasti dalykus, kurių niekada nesuprasdavau. Tik daugiau kabinetų galėtų turėti išmaniąsias lentas. Su jomis galima atlikti interaktyvias užduotis, kurios labai įtraukia į tyrinėjimų procesą mokinius ir pačius mokytojus.
Mokyklos maistas irgi pats skaniausias iš visų Kupiškio mokyklų. Kadangi sportuoju, turiu rūpintis savo mityba. Girdžiu, jog daug kas sako, kad mokyklos maistas yra prastas, mažai sveiko, bet aš randu, ką galiu sveiko suvalgyti. Jei kažką pakeisti galėčiau, išmesčiau iš valgiaraščio visas sultis, cepelinus, miltinius blynus, kurie nėra labai mums naudingi. O šiaip puiku viskas.
Labai džiaugiuosi, kad galiu mokytis tokioje geroje mokykloje. Geri mokytojai, visada paaiškina, jei ko nesuprantame. Esame viskuo aprūpinti, gauname daug praktinių įgūdžių. Už gerą mokymąsi ar už dalyvavimą varžybose apdovanoja ekskursijomis, kur pamatome daug įdomių naujų vietų, objektų, mus skatina ir padėkos raštais. Visa tai įkvepia norą labiau tobulėti. Kitos mokyklos galėtų iš mūsų ir pavyzdį imti, ir labiau skatinti mokinius, išaugtų susidomėjimas mokslais, garantuoju.
Kokia bus, Tavo manymu, mokykla po 50 ar 100 metų?
Visokia gali būti. Labai plečiasi išmaniosios technologijos. Be kai kurių techninių dalykų darbas mokyklose taptų daug sunkesnis. Manau, kad po kokių 50 ar 100 metų iš mados dings ir tušinukai su sąsiuviniais. Jeigu net dabar pirmokui planšetę pigiau nupirkti negu visas pratybas, sąsiuvinius ir vadovėlius. Beje, kompiuteriai ir planšetės mažiau sveria už pirmoko kuprinę. Tie dalykai sveikatos ir pinigėlių sutaupytų ir būtų dviguba nauda iš technologijų. Pati kartais pamirštu sąsiuvinius atsinešti arba tiesiog tingiu juos nešiotis. Tai į telefono užrašinę užsirašau, kas svarbu, ir mokytojai mažiau pyksta, kad žaidžiu su telefonu ir visada po ranka turiu reikiamą informaciją. Ateinančios kartos net nežinos, kas yra pažymių knygelė. Abejoju, ar kas jas prisimins po 100 metų. Taigi, mokyklas po 100 metų įsivaizduoju labai modernias, pilnas naujausių technologijų, kurios, tikiuosi, padės tobulėti.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ