Ilgai diskutavęs Seimas vasario 14 dieną priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, draudžiantį visų formų smurtą prieš vaikus. Įstatymu įtvirtinamos ir apibrėžiamos smurto prieš vaikus formos.
Seimo narė Dovilė Šakalienė tvirtina, kad naujame įstatyme numatytas aiškus reagavimo į smurto signalą algoritmas. Tuo tarpu psichologė Valija Šap svarsto, kad ne įstatymai apsaugo vaikus, o efektyviai veikianti pagalbos šeimoms sistema.
Įstatymu apibrėžta smurto sąvoka
Fizinis smurtas – tai tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliančios tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui.
Psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui.
Seksualiniai veiksmai su vaiku – jo išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, tvirkinimas ir panašiai.
Taip Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinamos ir apibrėžiamos smurto prieš vaikus formos: fizinis smurtas, psichologinis smurtas, seksualinis smurtas bei nepriežiūra.
Kodėl reikėjo priimti minėtą įstatymą, kaip jis veiks, ko galima tikėtis iš įstatymo, kalbamės su Seimo nare, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vicepirmininke, Vaiko gerovės parlamentinės grupės vicepirmininke Dovile Šakaliene ir kupiškėne psichologe Valija Šap.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Raimonda MIKUČIONYTĖ