Nuotrauka iš pašnekovės asmeninio albumo
„Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“
Kaimuose sparčiai mažėjant mokyklų, visgi dar nemažai vaikų mokosi nuo rajono centrų ir didmiesčių nutolusiose mokyklose. Vieni jų gailisi ir mano, kad tokių mokyklų mokiniai nuskriausti ir negauna kokybiško išsilavinimo, neturi sąlygų plėsti akiračio ir kelti savo kultūros lygio. Antri tokias mokyklas vertina teigiamai dėl bendruomeniškumo, šiltesnių tarpusavio santykių ir teigia, kad daug ką lemia mokytojų, mokinių, jų tėvų ir visos kaimo ar miestelio bendruomenės iniciatyva, aktyvumas.
Kaip yra iš tiesų, atskleis Kupiškio r. Alizavos pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinės Aistės ZABLOCKYTĖS mintys.
Aiste, kaip jautiesi savo mažoje mokykloje?
Mano mokykla labai graži, šviesi, erdvi ir mokytis joje gera. Mūsų iš viso – tik apie šimtas vaikų, bet mes vieni kitus labai gerai pažįstame, draugaujame, palaikome vienas kitą. Aš esu už miestelių mokyklas! Kaimo ar miestelio mokykla yra jauki, joje gyventi gera. Į mokyklą reikia ne eiti, bet linksmai turiningai joje gyventi. O tai įmanoma tik nedidelėje mokykloje.
Taigi koks gyvenimas verda Tavo mokykloje ir ką pati čia veiki įdomaus?
Mokyklos draugų esu išrinkta į mokyklos tarybą. Posėdžiauju kartu su mokytojais ir tėveliais. Svarstome labai reikšmingus dalykus. Mano nuomonė turi įtakos, kaip mokytojai vertins kūno kultūros ar dorinio ugdymo pamokas. Išgirstu net paties direktoriaus ataskaitas apie finansines pajamas ir išlaidas, apie įvairią dalykinę veiklą. Tariamės, kaip surinkti kuo daugiau elektroninių atliekų, mat už priduotus atliekų kilogramus gauname taškus ir tada jau patys sprendžiame, kur juos efektyviau panaudoti. Pavyzdžiui, praėjusių metų rugsėjį mes, keturiasdešimt Alizavos mokyklos mokinių, dalyvavome „GoCrazy.lt“ organizuojamuose pramoginiuose renginiuose. Aš dalyvavau Generolo programoje, kurią vedė du jauni karininkai. Įspūdžiai super! Ir šaudėme, ir kareiviškos drausmės paragavome, išbandėme jų virtuvę.
Dar prieš mokslo metų pradžią svarstėme, kaip būtų puiku, kad mokiniai įsigytų uniformą. Peržiūrėjome daugybę pasiūlymų, išsirinkome, mūsų nuomone, geriausią variantą. Po to apklausėme tėvelius. Jiems pritarus, šiandien jau vaikštome pasipuošę su dailiais megztukais, mielomis mokyklinėmis emblemomis. Beje, kai pats išsirenki emblemą, drabužį, jis yra kur kas mielesnis.
Šiandien kuriame ir paties Alizavos miestelio emblemą. Mokiniai pripiešė daugybę eskizų, už kuriuos balsuos miestelio gyventojai.
Mes su drauge iš dešimtos klasės Justina Januškaite patekome į Nacionalinio socialinės integracijos instituto organizuojamą Bendraamžių švietėjų mokymų programą. Jie iš visos Lietuvos atrinko mokinius, kurie užpildė anketas. Mums labai padėjo direktorius. Jis net pats mus nuvežė į mokymų vietą Antalieptėje (Zarasų r.). Rudeninėje programoje bendravome su Olegu Šurajevu – labai sparčiai populiarėjančia interneto persona, jaunimo dievaičiu, humoristu, laidos „Akcentas“ kūrėju ir vedėju. Taip pat su nepriklausomo Rusijos internetinio laikraščio „Novaja gazeta-Baltija“ vadove Marija Epifanova ir jauna rašytoja psichologe Une Kaunaite. Sužinojome daug žiniasklaidos dalykų. Diskutavome apie propagandą, diskriminaciją. Mokėmės kalbėti viešai. Dar išmokome linksmų tolerancijos žaidimų. Grįžusios vedame renginius girdėtomis temomis ir tais pačiais metodais bendraamžiams. Važiuojame į kitas mokyklas, susipažįstame su naujais žmonėmis. Nemanau, kad jeigu mokyčiausi didelėje mokykloje, man būtų buvę pasiūlyta dalyvauti šioje programoje.
Kasmet važiuojame į Vilniaus knygų mugę, kur susipažįstame su pačiomis naujausiomis virtualios bibliotekos naujovėmis. Smagiai leidžiame laiką muzikos salėje vykstančiuose įvairiuose muzikos grupių naujausių albumų pristatymuose.
Išbandžiau ir savanorystę. Visą rugsėjį rinkome balsus už mokyklos projektą tautiniams kostiumams įsigyti paramos programos konkurse „SMScredit.lt“. Kai išnaudojome visas feisbuko draugų galimybes, pasiėmėme planšetes ir išvykome rinkti balsų prie prekybos centrų. Ir verkėme, ir juokėmės laimėję konkursą. Surinkome net 6305 balsus! Šitos patirties neužmiršiu visą gyvenimą.
Beje, planšetes irgi laimėjome, vieningai ir atkakliai rinkdami senus mobiliuosius telefonus. Smagu, kad galime jas naudoti kaip mokymo priemonę. Iš planšečių grožinės literatūros kūrinius skaito penktokai. Bibliotekininkė džiaugėsi, kad laimėtas Kultūros tarybos projektas dėl elektroninių knygų įsigijimo.
Ar be projektinės veiklos dar yra kas veikti Tavo mokykloje?
Po pamokų vyksta medžio drožybos, dainavimo, šokių, dailės ir technologijų, jaunųjų žurnalistų bei kt. būreliai. Per būrelius padarytus darbus mokytojai siunčia į olimpiadas, konkursus. Dauguma pamėgo turistinius žygius vasarą, pavasarį ir rudenį su kitomis Lietuvos mokyklomis. Keliaujame po miestus, kaimus, muziejus, nacionalinius parkus pėsčiomis ir žvalgomės naujovių.
Alizavoje labai išpopuliarėjo futbolas. Jį žaidžia kas tik nori, lanko treniruotes, vėliau važiuoja į varžybas, laimi prizus. Džiaugiamės turėdami modernią universalią sporto aikštelę. Joje nestinga mokinių. Net ir žiemą per Alizavą dažnai nuaidi spardomas kamuolys. Reguliariai su jaunimu dirba geras sporto specialistas, buvęs garsus krepšininkas Algimantas Baziukas. Jis negaili vertingų patarimų, netingi užsiiminėti su jaunimu.
Ką norėtum keisti mokykloje?
Per pertraukas galėtų vykti smagūs užsiėmimai, pavyzdžiui, trumpi žaidimai, kad mokiniai galėtų dar labiau susiburti. Šiuos užsiėmimus galėtų vesti patys mokiniai. Svarbu gerai ir įdomiai praleisti laisvą laiką. Mums reikia išsidūkti.
Mažoje mokykloje patogu mokytis, nes mokytojai gali mokyti kiekvieną individualiai. Gali drąsiai klausti, kai kažko nesupranti, ir visiškai nereikia drovėtis. Taip pažymiai yra geresni ir mokymasis sklandus. Mano manymu, mokykloje nėra didelių trūkumų. Kai klasės nedidelės, jose netvyro šurmulys. Vaikštant koridoriais, nėra ko baimintis, kad koks mokinys užpuls ar ims tyčiotis.
Kadangi šiuo metu plinta įvairios informacinės technologijos, pravartu jomis naudotis, mokėti surasti informaciją ir kuo įdomiau praleisti pamokas. Dabar yra visokiausių mokymosi programėlių: matematikos, anglų, lietuvių kalbos ir kt., jomis naudojantis galima papildomai mokytis namuose ir mokykloje. Gerai, kad jų mokykloje netrūksta. Įgyti naujų žinių galima įvairiai, bet kartais atsibosta skaityti vadovėlį ir nesuprasti, ką skaitai. Tad galima išmokinti kitaip: duoti pavyzdžių per filmus, internete randamą informaciją, paskaitas ir t. t. Svarbu, kad mokiniams būtų įdomu, nes kai įdomu, jie nori mokytis daugiau, plačiau įsigilinti į atskiras temas, gali klausinėti, rodyti savo susidomėjimą. Mano mėgstamiausia pamoka yra technologijos, nes praktiškai kažką dirbti man daug įdomiau nei skaityti vadovėlio informaciją.
O gal būtų racionaliau mažas mokyklas uždaryti ir vaikus vežti mokytis į didesnes?
Šiuo metu labai daug kaimo mokyklų uždaroma. Taip didėja mokinių miesto mokyklose, bet vietiniams tampa sudėtinga važinėti į miestą, reikia daug anksčiau keltis rytais. Sunku pakeisti mokyklą, mokytojus, draugų būrį, priprasti prie naujos aplinkos. Jeigu turėčiau burtų lazdelę, tai kaipmat sukliudyčiau tiems, kurie uždarinėja svajonių mokyklas, taip atimdami iš vaikų pilietiškumą, patriotiškumą, sąvivertę ir išstumdami juos į žiaurų stresą didžiulėje svetimoje mokykloje.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ