Kupiškio labai lengvai neužgrobtų. Tokią išvadą galime daryti po šią savaitę miesto centre vykusių Lietuvos kariuomenės pratybų, kurios patikrino ir kupiškėnų budrumą. Žmonės, pamatę ginkluotus uniformą vilkinčius kariškius, kėlė aliarmą visais žinomais telefonais apie užplūdusius žaliuosius žmogeliukus. Tokia kupiškėnų reakcija sukėlė pratyboms vadovavusių karininkų nusistebėjimą, kad žmonės neatpažįsta skiriamųjų Lietuvos kariuomenės ženklų. Antra vertus, kur čia betyrinėsi, kas ant rankovės užsiūta, kai po L. Stuokos-Gucevičiaus aikštę ir šalia kitų miestui svarbių objektų ginkluoti automatais sukiojasi. Be to, iš toliau ir tų antsiuvų su Lietuvos kariuomenės atributika neįžiūrėtum. Tokia reakcija neramių laikų fone parodė, kad kupiškėnai pilietiški, neabejingi ir budrūs. Beje, gretimame rajone vykstant tokio tipo kariškių pratyboms, vietiniai abejingai stebėjo šalia jų Savivaldybės stovinčius ginkluotus asmenis ir ramiai žingsniavo pro šalį.
Vadinasi, ir susiklosčius kitokioms situacijoms, kai pagalbos ar dėmesio reikia negalintiems apsiginti žmonėms, taip pat galime būti ryžtingi. Paskutiniai šiurpą keliantys įvykiai Kėdainiuose, kai mirė sunkiai sumuštas mažametis, privertė suklusti ne tik atsakingose institucijose dirbančius asmenis. Supratome ir tai, kad be atitinkamo mūsų pačių požiūrio į smurtą ar patyčias, kitus socialinius skaudulius jokie įstatymų pakeitimai, reorganizacijos ar centralizacijos nepadės. Ar visuomet, ne tik iš savanaudiškų paskatų, atkreipėme reikiamą dėmesį į šalia gyvenančius? Jei už sienos triukšmauja, kviečiame pareigūnus, nes trukdo mūsų poilsį. Matydami išmaldos prašantį, lengva ranka, dėl „ramumo širdies“, padedame pliusiuką įmesdami į prašančio rankas vieną kitą centą. Gal reikėjo visai kitokio mūsų dėmesio ar pagalbos?
Mūsų dienų paveikslas, kai kaimynystėje gyvenantys vis rečiau bendrauja, nesidomi vieni kitais, tampa kone norma. Kol nevėlu, keiskime šias nuostatas bei stereotipus. Išdrįskime pabelsti į duris pas tą, kuriam mūsų dėmesys tą minutę galbūt bus lemiamas. Nebijokime kaimyną ar pažįstamą sudrausminti, jei jis iš tiesų elgiasi nedorai ir tai trikdo šalia gyvenančių ramybę ar saugumą. Laiku praneškime apie tokius dalykus atitinkamoms tarnyboms. Tai nebus skundas. Tai bus pilietiškas požiūris. Prie to turime pratintis.
——-
Autorius: Nomeda SIMĖNIENĖ