Pastarieji keleri metai pieno fermų šeimininkams buvo labai sunkūs. Visiškai sumenkusios pajamos, jokių galimybių investuoti į gamybos, gyvulių gerovės plėtrą, slegianti valstybės institucijų kontrolė, sankcijų grėsmė dėl menkiausių pažeidimų perpildė daugelio ūkininkų kantrybę. Kai kurie sumažino bandas, kai kurie visiškai atsisakė pienininkystės.
Šias tiesas analizuodamas statistiką patvirtino Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kęstutis Jagminas. Jį į savo susirinkimą praėjusį penktadienį pakvietė ūkininkai, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Kupiškio skyriaus nariai.
Krizę liudija ir skaičiai
Skyriaus vadovė Danutė Adamonienė pašnekesio pradžioje pajuokavo, kad bėdos kartais padaro ir gerą darbą – iki šiol abejingai iš šalies stebėję asociacijos viešą veiklą, dabar pienininkai be didelių raginimų stoja į organizaciją ir patys dalyvauja įvairiose akcijose. Mitingai Briuselyje ir pienininkų protestai Lietuvoje, aktyvi asociacijos vadovo Jono Vilionio veikla daugelį skeptikų įtikino, kad organizuoti veiksmai yra galinga jėga, priverčianti valdžią imtis konkrečių paramos veiksmų.
Jų reikia tiems, kurie ryžtasi ištverti sunkius laikus ir dar palaukti lemtingo apsisprendimo imtis kitos veiklos.
Veterinarijos tarnybos duomenimis, per metus rajone sumažėjo beveik puspenkto šimto karvių, aktyvių pieno gamintojų, kurie parduoda pieną perdirbti, liko 613. Rajone dominuoja maži pieno ūkiai, 1–4 karves turi net 56 proc. ūkininkų, iki 10 karvių – 26 proc. Beje, daugėjo avių laikytojų, rajone auginama beveik 1400 avių.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ