Per Kalėdas ir sutikdami Naujuosius metus šiemet daugelis žmonių lyg susitarę vieni kitiems linkėjo taikos. Net ir tie, kurie visiškai nesidomi politika ir pasaulio įvykiais, retokai naršo interneto platybes. Žemėje tvyrantys neramumai, matyt, kažkaip pasiekia ir jų sąmonę.
Taigi taikos linkėta ne veltui. Pirmoji šiemet žinutė, apie kurią Naujųjų metų rytą man pranešė pyptelėjęs telefonas, buvo ne kažkieno sveikinimas, bet informacija apie Turkijoje, viename Stambulo naktiniame klube, įvykdytą teroristinį išpuolį.
Žvelgiau mieguistu žvilgsniu į telefono ekranėlį ir ne iš karto suvokiau, kad ta baisi naujiena šviežut šviežutėlė. Pirmiausia pagalvojau, kad tai senųjų metų kažkokios buvusių įvykių apžvalgos nuotrupa.
Vadinasi, prasidėjus 2017-iesiems pasaulyje nieko naujo. Teroristai toliau nerimsta. Ginklavimosi varžybos tęsiasi. Antai Šiaurės Korėja pasigyrė, kad sukūrė ginklą, kuris pasieks ir Ameriką.
Nerimą kelia ir klimato kaita. Jau kelinti metai Kalėdos be sniego.
Tokiame įvykių fone atrodo logiški valdžios sprendimai didinti finansavimą krašto apsaugai, ir planai į mokyklas sugrąžinti karinio parengimo pamokas.
Neseniai pasidomėjau šeimos pasirengimo nelaimėms patarimais, skelbiamais Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento interneto tinklalapyje.
Ekstremalių situacijų gali būti visokiausių – potvyniai, gaisrai, oro tarša, ne tik karo veiksmai.
Ar žinote, kad iš anksto reikia pasirūpinti maisto atsargomis 3 paroms evakuacijos atveju ir dviem savaitėms, jei reikės tūnoti namuose. Vandens vienam asmeniui 72 val. turi būti paruošta 12 litrų mažuose buteliukuose.
Kai aplinkui pilni visokiausių gėrybių prekybos centrai, tokie patarimai skamba keistai. Mums sunku įsivaizduoti, kad gali staiga to nebelikti. Pamenu, ne kartą jauni šaipydavomės iš vyresnių žmonių, patyrusių karo baisumus, nepriteklių, kai šie išgirdę apie kažkokius pasaulio neramumus puldavo iš parduotuvių šluoti kruopas, miltus, druską, konservus, aliejų, degtukus.
Dabar gi retas kuris turi sukaupęs maisto atsargų. Geriausiu atveju apsiperkama savaitei.
Ko gero, būčiau pirmoji bado auka užėjus neramumams. Mat niekaip negaliu iki galo atsikratyti maistinių kandžių. Todėl ir nekaupiu jokių kruopų atsargų. Cukraus beveik nevartoju. Konservus valgyti nesveika. Irgi neturiu. O vandens buteliukuose ir nelaikysi amžinai. Reikės nuolat keisti. Ko gero, galėčiau apytuštes virtuvines spinteles užpildyti druskos pakeliais. Ji kandims nepatinka. Gal iškeisčiau ją esant reikalui į kokias kruopas.
Kitas klausimas, kur tas maisto atsargas dėti šeimai, gyvenančiai standartiniame daugiabutyje. Kai kurie iš modernesnių pastatų net rūsių nebeturi.
Paskelbus ekstremalią padėtį žmogui reikia ne tik maisto atsargų. Kažin, ar esame apmąstę, kas iš kitur gyvenančių artimųjų, pažįstamų mums galėtų padėti, jei reikėtų evakuotis, ieškoti laikino prieglobsčio, ar apie tai su jais esame kalbėję. Ko gero, ne. Pasikliauti tik valdiška kolektyvine apsauga tikrai nepakanka.
Svarbiausia, kad būtume laiku įspėti apie gresiančius pavojus. Visgi dar svarbiau, kad tokios penkių ar dešimties žingsnių programos mūsų saugumui liktų tik teorija.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ