Naujuosius pasitikti norisi optimistine nata. Nors buvo visko. Ir rimtų bėdų, ir nemalonių suklupimų, ir apmaudžių nesusikalbėjimų, kurie akimoju išgarsino per visą Lietuvą tiek merą, tiek Šimonių miestelį. Pastarosiomis dienomis ši istorija įgavo tokį pagreitį, susipriešinimą tarp žmonių, kad iš tiesų norėtųsi palinkėti kuo greičiau padėti tašką. Tik jį padėti gali pagrindiniai šios istorijos herojai. Tikėkimės, kad situacija neišaugs iki Garliavos įvykių mastelio, o kitąmet Kupiškį garsins tikrai pasididžiavimo savo kraštu vertas įvykis.
Praėjusiais metais artimiausioje aplinkoje buvo justi reemigracijos dvelksmas. Ryškus to pavyzdys – kupiškėnė Giedrė Matijosaitė, sugrįžusi iš Airijos. Net ir pati laiško Kupiškio merui istorija verta televizijos laidos. LRT, visuomeninis transliuotojas, dėl balanso galėtų imtis ir tokių temų. Kol kas pažiūrėjus laidą „Emigrantai“ kyla noras kuo greičiau palikti Lietuvą. Ten dažniausiai rodomi siužetai – kaip iš pasakos. Valytojos tampa direktorėmis, neištekėjusių tiesiog laukia milijonieriai su beribiais turtais ir pan. Jei surandamos pelenių istorijos, teisinga būtų parodyti ir žuvų fabrikuose nugaras lenkiančius, ir Londono priemiesčiuose barakuose dešimtimis gyvenančius tautiečius.
Antras optimistinis momentas – nauji specialistai, atvykę į Kupiškį dirbti iš gretimų rajonų, netgi iš didmiesčių. Nauja aplinka, darbo vieta įpareigoja parodyti savo žinias, išmanymą ir gebėjimus. Norą būti pastebėtiems, įvertintiems. Jaunų išsilavinusių žmonių įliejimas ypač į valdiškas struktūras teikia vilties, kad bus pokyčių. Antra medalio pusė – paties Kupiškio kaip miesto, kuriame jauni žmonės norėtų gyventi, aplinkos kūrimas. Kad sugrįžę paukščiai neišskristų, o dar daugiau sukviestų, tokį uždavinį reikia spręsti rajono politikams.
Vilties teikia ir viena po kitos besikuriančios mieste viešo maitinimo įstaigos. Juk kiek metų aimanavome, kad nėra kur kavos išgerti, su draugais paplepėti ar svečius nusivesti. Tai dabar būkime malonūs ir palaikykime šiuos jaunus verslininkus. Nepraeikime pro šalį, diekime paprotį šiose jaukiose kavinukėse skirti pasimatymus, pietauti ar tiesiog pasilepinti puodeliu kavos. Taip patys palaikysime miesto gyvastį.
„Kupiškėnų mintys“ irgi atsinaujino. Pas mus nuo šiol dirbs patyrusi žurnalistė Raimonda Mikučionytė, o profesionali fotografė Metanoja Žilėnaitė žvelgs į Jus pro fotoobjektyvo langą. Kitąmet stengsimės Jus nudžiuginti naujomis temomis, aktualia informacija. Ieškosime pačių gražiausių apraiškų iš Jūsų, mieli skaitytojai, kasdienybės gyvenimo, skvarbiai žvelgsime į politikų sprendimus, nepraeisime pro šalį, kai bus reikalingas viešas žodis. Bendraukime, dalykimės nuomonėmis, informacija. Būkite kartu su „Kupiškėnų mintimis“ ir 2017 metais!
——-
Autorius: Nomeda SIMĖNIENĖ