2024/11/16

 

Pristigo susikalbėjimo dėl neįgalaus vaiko priežiūros

Kad kiekvienas vaikas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje jaustųsi gerai ir gautų jam privalomas teikti paslaugas, labai svarbus yra tėvų ir tos įstaigos darbuotojų bendravimas, tarpusavio supratimas.
Jurgitos Banionienės nuotrauka

Auginti neįgalų vaiką tėvams – nelengva. Gerai, kai tokiai šeimai gali pagelbėti vaiko raidos specialistai. Kupiškio mokykloje „Varpelis“ irgi tokia pagalba teikiama. Ar ta pagalba kokybiška ir visiems prieinama, ar visada tėvai ir šios mokyklos pedagogai tarpusavyje susišneka? Tokie klausimai kilo išklausius vienos mamos nusiskundimų.

Stinga pagalbos ir inventoriaus?

Apie kupiškėnės Dianos S. (pavardė redakcijai žinoma), auginančios neįgalų vaiką, bėdas redakcijai papasakojo viena jos pažįstama. Vėliau sutiko apie tai pasikalbėti ir ji pati.

Dianos S. sūnus jau treti metai lanko Kupiškio mokyklos „Varpelis“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialiąją grupę. Jos vaikui reikalingas pertrintas maistas, nes kitokį jis sunkiai nuryja, springsta. Pirmuosius dvejus metus į „Varpelį“ sūnų ryte atveždavusi pavalgydintą namuose ir pasiimdavusi iki pusės dvyliktos. Taigi pusryčiaudavo, pietaudavo ir vakarieniaudavo vaikas namuose, jos pačios maitinamas.

„Noriu, kad lankydamas specialiąją grupę sūnus įgytų socialinių įgūdžių, pagal galimybes būtų specialiųjų pedagogų lavinamas. Iki šiol jų paslaugomis buvau patenkinta. Šiemet susidūriau su sunkumais, kai pareiškiau norą, kad mano sūnus ten būtų maitinamas ir pamiegotų pietų miego. Vaikas nėra visiškai gulintis. Jis gali valgyti pasodintas į vežimėlį.“

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video